ar tai realu visa, kas supa mane?
atrodo trapu, bijau žengt į priekį
palydžiu Tave savo žvilgsniu
tegul Aukštybės saugo Tave
ta pati lakštingala nesučiulbės,
taip pat saulė neraudonuos,
žvaigždės nešvies daugiau,
nes šalia tuštuma
žvaigždės parodys Tau taką į ateitį
šakos linguoja, gegutės kukuoja
priešas jau matos, širdis sustoja…
Skip to content
Išėjusieji tylės. Mes jų vardu kalbėkime. Greta, junti meno skonį burnoj ir ne kurpalius – gyvus žodžius dėstai. Tau negalima tylėti.