Mieli kolegos,
penktus metus ukrainiečiai kasdien kuria stebuklus fronto linijoje sulaikydami skaitlingesnį priešą, turintį keleriopai didesnių resursų. Mažų fondų – tokių kaip mūsų – parama Ukrainos žmonėms, ginantiems save ir mus, yra svarbi ne tik psichologiškai.
Siunčiame Ukrainos karių savanorių padėką už nuolatinę paramą. Už jūsų aukas tiekiame priemones, kurios padeda saugoti gyvybes.
2025 metais nugabenome medicinos priemonių už daugiau nei 12 000 eurų ir 16 automobilių (1 sunkvežimį, 11 džipų ir pikapų, 4 lengvuosius automobilius, rašytojų ir skaitytojų paaukotus ukrainiečių reikmėms. Asmeninius automobilius padovanojo Jurgitos Jasponytės ir Mariaus Buroko šeima ir jų giminės, Sonatos Paliulytės ir Kerry Shawno Keysų šeima. Sausio mėnesį nugabenome Lauros Sintijos Černiauskaitės ir Regimanto Tamošaičio šeimos padovanotą automobilį.
Atskirai paminėtinas „Bazilisko“ leidyklos – Gretos Ambrazaitės, Dominyko Norkūno, Simono Bernoto – indėlis. Jie mūsų fondui perdavė visas už Maksymo Kryvcovo eilėraščių knygos pardavimus gautas lėšas, šiemet mūsų fondą remia iš Arturo Dronio poezijos knygos pardavimų. Jie yra mūsų dideji rėmėjai: jų parama – su kiekviena iš jų leidyklos nupirkta knyga – jau beveik siekia 20 000 eurų.
Dabar 2026-ųjų balandis, o mes šiemet siunčiame jau dešimtąjį automobilį, baigiame surinkti vienuoliktajam. Būtume laimingi, jei tokios veiklos imtis nereikėtų, visi dirbtume savo darbus ir kurtume ateities planus. Tačiau be Ukrainos pergalės visų mūsų ateitis – miglota. Visi mes, kurie lėšomis, darbais ar savo pavyzdžiu prisidedame prie paramos Ukrainai, galime gyventi ramesne sąžine, kad esame šviesiųjų jėgų pusėje.
Mes aukojame savo laiką, lėšas. Norime priminti, kad iš nieko negauname jokių dienpinigių, maistpinigių, neišleidome nė vieno euro viešbučiams, reklamai ar reprezentacijai. Šituos ir kitus smulkius savanoriavimo poreikius dengiame iš asmeninių lėšų.
Ataskaitas siunčiame jums retai. Nors Ukraina laikosi didvyriškai, bet kaskart nuvykus ten sužinai apie žmonių tragedijas, kurių tiek, kad jokia žiniasklaida nespėtų registruoti. Gruodžio vidury žuvo mūsų kolegės Katerynos Michalicynos artimas bičiulis, fotomenininkas Jurijus Kostyšinas. Jo darbų paroda prieš porą metų surengta ir Vilniaus literatų namuose („Vilniaus, UNESCO literatūros miesto“ iniciatyva). Sausio mėnesį nuvykę sužinojome, kad fronte žuvo mūsų bičiulės ir lietuvių poezijos vertėjos Marijanos Kijanovskos vyras, o jo kūno neįmanoma ištraukti iš pilkosios zonos. Kaskart aplankę kolegas Lvive, Kyjive aptinkame juos gedinčius žuvusių vaikų, civilių, pažįstamų karių.
Mes jau seniai pritrūkome žodžių, kuriais bandydavome guosti ar reikšti užuojautas. Sunku rašyti apie tai, rasti tinkamus žodžius, kai kas paklausia, kaip laikomės mes, o kaip viskas ten – Ukrainoje? Sunku pasakyti. Tiesiog tęsiame tai, ką pradėjome – renkame lėšas ir gabename paramą.
Šis laiškas – ne tik ataskaita apie mūsų padarytus darbus, bet ir prašymas nepamiršti fondo, toliau pagal išgales aukoti, palaikyti kovojančią Ukrainą. Šiuo metu mums trūksta lėšų pikapui (dar reikėtų surinkti apie 4 000 eurų). Todėl kviečiame aukoti ir nuoširdžiai dėkojame aukojantiems ir aukosiantiems. Fondo rekvizitai – šiame laiške, taip pat Lietuvos rašytojų sąjungos puslapyje: https://rasytojai.lt/parama-ukrainai/.
Rekvizitai:
Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondas
LT567300010002448298, Swedbank AB, banko kodas 73000
Mokėjimo paskirtis: Parama Ukrainai
Paypal: buhalterija@rasytojai.lt
Jeigu norite paaukoti grynaisiais ar įteikti kitokio pobūdžio auką, rašykite el. paštu donatas.petrosius@gmail.com, suderinsime, kaip galėtumėte perduoti. Taip pat labai svarbu, jeigu galite, prisidėti prie paramos žinučių sklaidos socialiniuose tinkluose ar kitais kanalais.
Dėkojame, kad prisidedate. Per mažų aukų nebūna.
Iki Pergalės.
Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondo savanoriai
Donatas Petrošius
Marius Burokas
Laurynas Katkus
Justinas Žilinskas
