Kelintų kartų pasikartosiu, kad žmogus visų gyvenimų mokinasi. Sakysit, kad da jauna, tai neturėtau dzyvycis. Teisybė, alia katris iš mūs tėvų jau tokias iškalbus ir ciek visko papasakoja, kap pasakodavo dzieduliai? Ir ne ciej šitų laikų dzieduliai, gimį tį kokiais šašosdešimtais ar sapcyniosdešimtais metais, o ciej, katriej gimė prieš karų arba tuoj po jo. O jiej tai šnekėdavo ir nesbeigdavo temos. Kožnų dzienų možnėj prisgaudzyc gyvenimo mandrumų. Dartės jau kas kita. Arba neacimena, arba nežino, arba niekas nieko nepasakojo. Arba – da yra vienas variantas – žino, cik pamiršį ir prismena, kap pac imi vis giliau ir giliau kascic.
Prieš Visus šventus netyča užklydau an kelių moteriškių šnektos. Ne gyvai, ba šitoj pandemija nelabai laidza trankycis po svecimus namus ir kalbyc žmonis, o virtualios. Jau supratot, apė feisbukų šneku. Nor tį daugiau būna bilia ko prikrauta, alia būna, kad prisigaudai, kap mano kursiokės sakydavo, cikrų perliukų! Vienų rozų moteriškė paklausė, kadu gi raikia kopūstus žiemai raugc. Perskaitius net nusdzyvinau, kad gali tokias klausimas kylc. Mano žiniom, atrodė, kad tadu, kadu norisi ir yra laiko. Tuoj, žūrau, viena moteriškė atrašė, tuoj kita ir kad prasdėj šnekta… Necikėjau, kų matau. Ogi daugiausia sakė, kad raikia žūrėc in mėnulį (ciej, kų nežino, galit laukc vakaro ir stovėc galvų užrietį in viršų ir stebėc, ar sanas, ar jaunas mėnulis. Ne kožnų vakarų tas mėnulis macyc, tai neverkit, ba kopūstai per sūrūs gausis. O jai ir pamacysit, taigi jis nei žodzo jumiem nežakters. Gerau pasimkit kalendorų ir turėsit parašyta juodu an balto). Vienos sakė, kad raugc raikia tarp 28 ir 30 spalio (kitoj sakė, kad no 24 iki 29), t. y. prieš Visus šventus, o kitos, kad po Visų šventų. Ir ėmė moterys diskutuoc. Vienos no sanovės girdėjį, kad prieš Visus šventus negalima, ba nestovės, o kitos sakė, kad užraugci po Visų šventų – nabaščiku smirdės. Tracos laikėsi mėnulio taisyklės ir sakė, kad paskucinį mėnulio pylnacies dzienų raugiasi, kad būtų kieci, traškūs, nepakliurį ir baisiai, baisiai skanūs. Kecvirta inmetė savo penkis grošus ir pasakė, kad raugiau, kadu išaina ir visadu būna geri ir skanūs. Žodzu, taisyklių šimtai ir, visas rozu sudėjus, išeina, kad nepamėginis – nežinosi. Įdomu, iš kur sanovėj pas žmonis atėjo tokias visokiausias pasaulio tvarkos supracimas… Kopūstai – tai viena iš kelių daržovių, katras raikdavo kažkur žiemai padėc. Tai kap dzidelė šaimyna, o maisto daug, tai moterys kap cik spėdavo apžūrėc cinkamas mėnulio fazes. O kur da kici darbai?.. Nu, alia seniau gyvenimas ėjo kitokiu ritmu ir visai nepanašu in mūs vagu. Dartės dzyvinamės tuom, kas seniau buvo normalu ir kasdzieniška.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Interasna, raugiu bile kadu, ale mėnasėlin žūriu, kad būtų delčion, vienaiS metaiS nat palie pacius naujus metus raugėm, kap dūšių aciduodzi, tai ir kopūstai kieci ir gerai laikos.
Baisiai cakavas tekstas! Pavydzu tokio laisvo šnektu rašymo ir humoro jausmo 😁 Daugiau noru!