Kančios kelias
(Tęsinys)
I dalis
II dalis
III dalis
IV dalis
V dalis
VI dalis
VII dalis
1947 m. balandžio 29 d. Seirijų klebonijoje buvo atlikta krata. Aprašytas prelato turtas, atimti du laikrodžiai, rasti pinigai. Kaip įkalčiai paimta rankraščių, o pats klebonas suimtas ir išvežtas į Alytų. Karo prokuroras šio arešto nesankcionavo ir užrašė rezoliuciją: „Duomenų Laukaičio areštui aiškiai nepakanka.“ Tačiau garbingo prelato kančių troškusiems čekistams tai nebuvo kliūtis – Juozapas Laukaitis buvo kaltinamas, tardomas ir menkinamas. Prokuroro sankcija gauta tik gegužės 27 dieną, praėjus beveik mėnesiui nuo suėmimo.
Tarp atimtų rankraščių buvo atrinkta šešiolika puslapių pamokslų, kurie išversti į rusų kalbą ir pridėti prie bylos kaip „įkalčiai“. Tai buvo vokiečių okupacijos metais prelato rašyti pamokslai. Vienas jų skirtas Vasario 16-ajai, kitame paminėtas Amerikoje tragiškai miręs prezidentas Antanas Smetona. Šie pamokslai tapo tariamais įrodymais apie „antisovietinę propagandą“, nors tuo metu Rusijos Federacijos baudžiamasis kodeksas Lietuvoje neturėjo galios.
Prelato Juozapo Laukaičio rankos – tos pačios, kurios tiek kartų kėlė Ostiją ir teikė palaiminimą – buvo surakintos.
Prelato suėmimas sukrėtė Seirijų parapiją. Žmonės, ilgus metus matę jame dvasios tvirtumą ir ganytojo gerumą, jautėsi praradę ne tik kleboną, bet ir tėvišką globėją. Visi prisiminė jo paprastumą, atjautą, gebėjimą vienodai mylėti tiek turtingą, tiek vargstantį, jo dosnumą vaikams ir jautrumą silpniausiems.
Areštavus Juozapą Laukaitį, klebono pareigas perėmė Antanas Akevičius, o vikaru paskirtas diakonas Juozapas Bukauskas.
Seirijuose prasidėjęs prelato kančios kelias tęsėsi Alytuje, KGB pastate. Būtent šiame pastate 1947 metais tardymo metu buvo mirtinai nukankintas ir Alytaus seminarijos mokytojas, rašytojas Konstantinas Bajerčius-Garibaldis.
Tyrinėtojas Kazys Misius, išsamiai nagrinėjęs prelato Juozapo Laukaičio baudžiamąją bylą, suskaičiavo, kad jis buvo tardytas net trylikoje kvotų ir penkiose akistatose. Tardymai vykdyti dienomis ir naktimis, dažnai trukdavę iki paryčių. Pavyzdžiui, 1947 m. gegužės 4 d. kvota pradėta 20 valandą, o baigta kitos dienos 3 val. 15 min., gegužės 7 d. tardymas prasidėjo 21 valandą ir baigėsi 5 valandą ryto. Tardė vidaus reikalų leitenantai Makarenko ir Pušinis.
Vienas po kito krito kaltinimai ant prelato galvos – dėl tariamos antisovietinės veiklos, ryšių su partizanais, išpažinčių klausymo, pamokslų turinio. Visi šie kaltinimai buvo paremti iškraipytais ar priverstiniais liudijimais.
Liudytojų parodymai tapo pagrindu iškelti kunigui kaltinimus. Seirijų valsčiaus darbuotojas Pranas Radvilavičius tvirtino, kad prelatas buvo matytas policijos nuovadoje vokiečių okupacijos metais ir esą priklausė sovietinių aktyvistų persekiojimo komisijai. Kiti liudytojai, tarp jų Seirijų milicininkas Juozas Šemeškevičius, taip pat kaltino prelatą dėl antisovietinių pamokslų. Tokie parodymai, be abejo, dar labiau sunkino jo padėtį ir lėmė, kad teisingumo sulaukti jis neturės galimybių.
1947 m. liepos 1 d. buvo surašyta kaltinamoji išvada, kurioje Juozapas Laukaitis apkaltintas priešiška veikla prieš sovietų valdžią, antisovietine agitacija ir tariamais ryšiais su partizanais. Prie bylos pridėti keli rankraščiai, įvardyti kaip antisovietinio turinio, bei liudytojų parodymai. Nuspręsta bylą perduoti SSRS Vidaus reikalų ministerijos Ypatingajam pasitarimui, kad šis skirtų bausmę.
Tuo metu prelatas buvo laikomas Kauno kalėjime, apie kurį monsinjoras Alfonsas Svarinskas vėliau rašė kaip apie vieną baisiausių – drėgną, perpildytą, be oro, kuriame žmonės gyveno dujų ir dūmų pritvinkusioje aplinkoje. Nepaisydamas sunkumų, prelatas Laukaitis išliko orus, tvarkingas ir ramus. Net kalėjime jis vilkėdavo švarką, segėdavo dvasininko apykaklę ir dėvėdavo skrybėlę.
1947 m. spalio mėnesį Ypatingasis pasitarimas priėmė sprendimą: prelatą Juozapą Laukaitį nubausti ir išsiųsti į Vladimiro kalėjimą Rusijoje. Tai buvo vienas iš sunkiausių režimų kalėjimų, kuriame kalėjo daugelis Lietuvos šviesuolių – arkivyskupas Mečislovas Reinys, vyskupas Teofilius Matulionis ir kiti.
Vladimiro kalėjime prelatas kantriai nešė savo kryžių. Gautus siuntinius atiduodavo kitiems kaliniams, o jis pats tenkinosi menku maistu. Prelatas mokydavo kitus taisyklingos kalbos, net kalėjimo sąlygomis rūpindamasis lietuvių žodžio grynumu.
Jo gyvenimą ir asmenybę vėliau šiltai apibūdino buvęs studentas prelatas Mykolas Krupavičius, prisimindamas jį kaip žmogų, „kurį nors prie širdies dėk“. Tokį jį prisiminė ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas – šventą, kantrų ir orų, net žvėriškomis sąlygomis gebėjusį palaikyti kitus.
1952 m. rugpjūčio 15 d. iš Vladimiro kalėjimo buvo grąžintas siuntinys su trumpu rašteliu, nurodančiu prelato Juozapo Laukaičio mirties datą. Tai vienintelis liudijimas apie jo žemiškojo gyvenimo pabaigą. Palaidojimo vieta nežinoma.
Jis mirė toli nuo Tėvynės, bet visada liko jai ištikimas – iki paskutinio atodūsio.
***
Sovietmečiu Lietuvos istorija buvo klastojama: juodinami laisvės kovotojai, jų vardus stengiamasi užmiršti.
1982 m. Seirijų bažnyčioje Alfonso Svarinsko pamoksle buvo pabrėžtas prelato Juozapo Laukaičio, veikusio vokiečių okupacijos ir pokario metais, didumas. Svarinskas jį vadino „gražiausiu žiedu“, „tauriausiu bažnyčios sūnumi“, „Lietuvos kankiniu“, kvietė melstis už jį ir prisiminti jo darbus.
Sovietmečio propagandiniai straipsniai vaizdavo prelatą kitaip – esą jis palaikė vokiečių okupantus, dalyvavo partizanų antisovietinėje veikloje.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prelatas buvo įamžintas: 1997 m. Seirijuose jo vardu pavadinta gatvė, o 2005 m. Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios šventoriuje pastatytas prelatui skirtas simbolinis kapas.
Prelato Juozapo Laukaičio gyvenimo kančia tapo visų Lietuvos laisvės kovotojų simboliu.
Todėl nenuostabu, kad šiandien, iš naujo įvertinant istorijos tiesą, vis ryškiau matyti prelato Juozapo Laukaičio asmenybės didybė. Jo ištikima tarnystė Dievui ir žmonėms, pasiaukojimas sunkiausiais okupacijos metais, neišmatuojama kančia ir kankinystė tapo ne tik dvasios tvirtybės liudijimu, bet ir visos Lietuvos laisvės troškimo ženklu.
Laukaitis, nepaisydamas persekiojimų, išliko šviesos žmogumi, skleidusiu tikėjimą, drąsą ir tiesą. Jo gyvenimas buvo tarsi šventa ugnis, neužgesinta jokios prievartos, o jo darbai – tvirta atrama tiems, kurie kovojo dėl tautos orumo ir ateities.
Todėl natūraliai kyla suvokimas, kad tokia tarnystė ir tokia kankinystė nusipelno ypatingo Bažnyčios įvertinimo. Prelatas Juozapas Laukaitis savo gyvenimu liudijo Evangelijos didybę, o mirtimi – nepalaužiamą tikėjimą. Dėl šios priežasties jis vertas būti paskelbtas palaimintuoju – pakeltas į altorius kaip tikėjimo, ištvermės ir meilės Dievui, žmonėms ir Tėvynei pavyzdys.
(Pabaiga)
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Literatūra
- Biliūtė-Aleknavičienė E. Gaivusis šaltinis. Prelato Juozapo Laukaičio laikas ir asmenybė. Punsko „Aušros“ leidykla, 2007.
- Kašelionis B. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų kovų atmintinos vietos. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 71.
- https://archyvas.punskas.pl/vyskupo-antano-baranausko-mirtis-ir-laidotuves/
- https://archyvas.punskas.pl/tegu-nepatirs-laimes-tas-kas-isdris-pakeisti-nors-viena-mano-zodi/
- https://archyvas.punskas.pl/vysk-antano-baranausko-apastaliskos-keliones/
- https://archyvas.punskas.pl/vyskupo-antano-baranausko-pamokslai/
- https://archyvas.punskas.pl/seinuose-buvo-laukiama-permainu/
- https://archyvas.punskas.pl/kovu-del-lietuvos-nepriklausomybes-atgarsiai-dokumentuose-ir-zmoniu-atsiminimuose-3-dalis/
- https://archyvas.punskas.pl/vel-seinuose-1-d-saltinio-spaustuve/
- https://archyvas.punskas.pl/seinuose-dabar-pries-40-ir-110-metu/
- https://archyvas.punskas.pl/seinu-satinio-spaustuve-pradziu-pradzia/
- https://archyvas.punskas.pl/is-ciklo-uzmirsti-seinu-knygnesiai-kan-petras-dvaranauskas/
- https://archyvas.punskas.pl/seinu-ir-suvalku-apskriciu-vilniaus-konferencijos-dalyviai-1-dalis/
- https://archyvas.punskas.pl/kovu-del-lietuvos-nepriklausomybes-atgarsiai-dokumentuose-ir-zmoniu-atsiminimuose-1-dalis/
- https://archyvas.punskas.pl/antanas-karosas-seinuose-1-d-naujas-vyskupas/
- https://archyvas.punskas.pl/vel-seinuose-3-d-lietuviu-ir-lenku-santykiai/
- https://archyvas.punskas.pl/saltini-bevartant-pasakoja-jonas-juravicius/
- https://archyvas.punskas.pl/seinu-vyskupija-v-dalis/
- https://archyvas.punskas.pl/seinu-kunigu-seminarijos-minejimas-2/
