„Varšuvoje galima studijuoti baltistiką“, – skelbė „Aušros“ 2000-ųjų 16 numerio antraštė. Ten pat publikuotas ir trumpas interviu su šią kryptį ką tik baigusia mūsų krašto studente Irena Burdinaite. Iki tol, kol 1995 m. Varšuvos universitete atsirado galimybė studijuoti šią kryptį, prabėgo nemažai laiko, nueitas netrumpas kelias. O kokia buvo pradžių pradžia?
1988 m. Polonistikos fakultete prof. Elżbietos Smułkowos iniciatyva ir rūpesčiu įkurta lietuvių kalbos specializacija. Lietuvių kalbą tuomet pasirinko trisdešimt I ir II kurso lenkų filologijos studentų. Studentams dėstyti pradėta lietuvių kalba (pirmieji dėstytojai buvo: I. Aleksaitė, A. Holvoet, N. Kolytė), vėliau Lietuvos istorija, lietuvių literatūros istorija, aprašomoji ir istorinė gramatikos, kalbos istorija ir kt. Dalykų daugėjo, o juos dėstyti buvo kviečiami specialistai – profesoriai: Wojciechas Smoczyńskis, Giedrius Subačius, Valerijus Čekmonas, Algis Kalėda ir kt. Su paskaitomis atvykdavo Vilniaus universiteto profesoriai: Evalda Jakaitienė, Bonifacas Stundžia, Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
Įgijus patirties ir sustiprėjus studijuojančių grupei 1990 m. buvo įkurta Baltų filologijos katedra. Jai vadovauti pakviestas prof. W. Smoczyńskis, kuris lietuvių kalbos taip pat mokėsi Varšuvos universitete pas prof. Tamarą Buch (patiems vyriausiems Seinų krašto žmonėms gerai pažįstamą mokslininkę). Pradėtos rengti tarptautinės konferencijos („Colloquium Pruthenicum Primum“ – 1991, „Bałtystyka jako filologia rodzima i filologia obca“ – 2005), leisti tarptautinio masto kalbotyros žurnalai ir kiti leidiniai (metraštis „Linguistica Baltica“ – nuo 1992, „Prace Bałtystyczne. Język, literatura, kultura“ – nuo 2003, „Baltic Linguistics“ – nuo 2010 m.). Ilgainiui daug kas keitėsi: katedros pavadinimas (dabar yra Bendrosios kalbotyros, gestotyros ir baltistikos katedra), jos vadovai ir dėstytojai, mokymo programa, bet visada būdavo norinčių studijuoti. Ilgainiui daugėjo ir dėstytojų: be jau minėtų, ilgus metus dirbo arba dirba dr. Małgorzata Kasner, dr. Onutė Vaičiulytė-Romančuk, dr. Mirijana Kozak, habil. dr. Inesa Szulska, dr. Joanna Tabor, Agnieszka Rembiałkowska, Marta Wiślicka, dr. Monika Michaliszyn, dr. Justyna Prusinowska, habil. dr. Danutė Roszko, dr. Alicja Kitlasz, dr. Paweł Brudzyński, Zofia Mitan-Gawryszewska ir kt. Talkina taip pat bendradarbiai iš kitų Varšuvos universiteto padalinių, Lietuvos ir Latvijos institucijų. Iš pradžių studijos buvo vientisosios ir truko penkerius metus. Galimybė studijuoti pirmosios ir antrosios pakopos studijose atsirado vėliau: 2007-aisiais priimti pirmieji kandidatai į bakalauro studijas, o 2010-aisiais – į magistro. Nuo 2001-ųjų parašyta ir apginta per 160 magistro ir 135 bakalauro darbai. Tarp šios krypties absolventų nemažai yra mokslininkų (tarp jų habil. dr., JU prof. Norbert Ostrowski, dr. Paweł Wójcik, habil. dr., VU prof. Małgorzata Litwinowicz, dr. Marcin Niemojewski, taip pat daugelis dabartinių ir buvusių katedros darbuotojų ir bendradarbių), lietuvių ir latvių kalbų vertėjų (Izabela Korybut-Daszkiewicz, Zuzanna Mrozikowa, Agnieszka Rembiałkowska, Paulina Ciucka, Agnieszka Smarzewska, Małgorzata Kasner, Małgorzata Gierałtowska, Inesa Szulska, Marta Wiślicka, Joanna Tabor ir daug kitų), įvairių įstaigų darbuotojų.
Varšuvos baltistai moka švęsti: 15-ojo jubiliejaus proga surengė didžiulę tarptautinę konferenciją, 25-ąsias metines paminėjo moksliniu simpoziumu. Šiemet atšvęstas 35-asis katedros ir 30-asis studijų krypties jubiliejus. Sukaktis iškilmingai paminėta lapkričio 21-ąją Varšuvos universitetui priklausančių Tiškevičių-Potockių rūmų Pokylių salėje. Iškilmėse dalyvavo garbingi svečiai: Lietuvos Respublikos ambasadorius Valdemaras Sarapinas ir kultūros atašė Ana Kočegarova-Maj, Latvijos Respublikos ambasadorius Raimonds Jansons, Vilniaus universiteto prof. Meilutė Ramonienė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė. Varšuvos universitetui atstovavo prorektorius habil. dr., VU prof. Maciej Raś bei Polonistikos fakulteto dekanė habil. dr., VU prof. Iwona Kurz. Šventėje gausiai dalyvavo Bendrosios kalbotyros, gestotyros ir baltistikos katedros darbuotojai, baltistikos studentai ir absolventai.
Žinoma, buvo daug sveikinimų ir padėkų. Kalbėta lenkiškai, lietuviškai, latviškai ir gestų kalba. Prisimintas nueitas kelias, parodytas filmas „Kas pas jus gero, baltistai?“ apie kelis baltistikos absolventus ir jų tolesnę karjerą. Violončelininkas Evaldas Petkus atliko Vytauto Paltanavičiaus „Rapsodiją“ ir J. S. Bacho „Siuitą violončelei solo Nr. 2, d-moll“. Tačiau turbūt patys mieliausi buvo daug metų nematyti studentų veidai. Puiki proga vieniems kitus prisiminti, nuoširdžiai apkabinti ir maloniai pabendrauti.
Nijolė Birgelienė, punskas.pl
Bendrosios kalbotyros, gestotyros ir baltistikos katedros tinklalapio nuotraukos (http://baltystyka.uw.edu.pl/)
