Pica – daugeliui iš mūsų tai itališkos virtuvės sinonimas. Šis patiekalas nepalieka abejingų, bet ar žinojote, kokia yra ta tikroji itališka pica?

Visų pamėgta klasika – pica „Margarita“. Jos atsiradimo istorija girdėta daugeliui: apie 1890 m. karalienei Margaritai keliaujant po Italiją, valstiečiai pasiūlė paragauti gabalėlį picos. Karalienė ją taip pamėgo, kad pasisamdė asmeninį picų kepėją (pizzaiolo), kuris vieną kartą picos paplotį pagardino pomidorais, mocarelos sūriu ir bazilikais. Ši pica primena Italijos vėliavos spalvas, ji buvo pavadinta karalienės Margaritos garbei ir iki šių dienų laikoma itališkos picos standartu. Jei lankysitės dar nebandytoje itališkoje picerijoje, užsisakykite picą Margaritą, nes tai – kokybės rodiklis.

Taigi, kokia turi būti tikra neapolietiška pica?
Didžiausia paslaptis – picos tešla. Visas picos skonis prasideda nuo pagrindo. Pagaminti tinkamą tešlą picai yra tikras menas. Menkiausias pakitimas (temperatūros, laiko ir t. t.) gali visiškai pakeisti galutinį rezultatą. Pagrindiniai ingredientai yra trys – miltai (neapolietiško picos pado sėkmės paslaptis – itališki, specialiai tam skirti miltai, bet kokie iš parduotuvės čia tikrai netiks), vanduo ir mielės, o svarbiausia – tobulai išdirbtas receptas ir atitaikytos proporcijos, todėl kiekvienas šefas kruopščiai saugo savo receptą. Tešla turi būti labai gerai išminkyta. Išminkius ją reikėtų uždengti ir šiltai palikti porai valandų. Vėliau suformuoti mažesnius tešlos kamuoliukus ir leisti brandintis maždaug parą (tešlą brandinti reikia vėsioje temperatūroje, jei laikysite šiltai, mielių veikimas pagreitės ir procesas vyks greičiau, todėl tešla gali perkilti), o prieš picos kepimą tešlą reikėtų palaikyti kambario temperatūroje apie 2 valandas.
Tikra neapolietiška pica gaminama tik rankomis. Negalima naudoti jokių kočioklių – tik rankomis išgausite reikiamą tekstūrą ir idealų picos paplotį – padas plonas, o aplink jį storesni, minkšti krašteliai, kurie nuo ugnies subtiliai apskrunda ir įgauna raštą, vadinamą leopardinėmis dėmelėmis (nesumaišykite, tai ne degėsis). Standartinis neapolietiškos picos dydis yra maždaug 32 centimetrai, forma apvali. Kadangi viskas daroma tik rankomis, dydis ar forma niekada nebus vienodi ar idealūs – tai ir yra visas žavesys.

Tikrai itališkai picai jokių padažų tikrai nereikia – gaminant picą naudojami tik švieži ir kokybiški ingredientai (picos pagrindas – trinti pomidorai ir mocarelos sūris), kurių skonio paletė tokia plati ir gurmaniška, kad būtų nuodėmė gadinti skonį. Pica turi būti drėgna, o ją pagardinti rekomenduojama nebent geru alyvuogių aliejumi.
Gerą picą galima išsikepti ir namuose. Paskutiniu metu ypač populiaru tam naudoti „Kamado“ tipo kepsnines ar specialias nedideles picų krosnis, tačiau jeigu neturite laiko ar galimybių, visuomet galite apsilankyti neapolietiškoje picerijoje, kur per laiką kiekvienas receptas yra kruopščiai ištobulintas ir atrinkti bei naudojami tik aukščiausios kokybės itališki ingredientai.
Itališkos picos paslaptimis ir apetitą žadinančiomis nuotraukomis su mumis pasidalijo neapolietiška picerija „Bless Pizza“. Ji įsikūrusi Kaune ir visuomet mielai laukia svečių.
Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl