Sausio 27-oji Marijampolei tapo ypatingos dvasinės traukos diena. Šv. arkangelo Mykolo bazilika vos talpino maldininkus, atvykusius iš atokiausių Lietuvos kampelių ir užsienio kartu paminėti palaimintojo Jurgio Matulaičio – tikėjimo ir vilties šauklio – atminimą.
Malda už šventumą ir asmenines viltis
Dar gerokai prieš pirmąsias maldas bazilikos suolai buvo užpildyti iki paskutinės vietos. Tikintieji į Sūduvos sostinę vyko vedini bendro tikslo: ne tik pagerbti palaimintąjį, bet ir vieningai melsti jo paskelbimo šventuoju.
Dvasinę popietę pradėjo kun. Vitalijus Kodis OP, palaimintojo J. Matulaičio kanonizacijos bylos vicepostulatorius. Jo mokymas buvo įžanga į gilų maldos laiką, po kurio sekė rožinis. Kiekvienas iš dalyvių turėjo progą stabtelėti prie palaimintojo relikvijų – čia, tyloje, buvo patikėtos intymiausios intencijos, prašymai ir padėkos.
Bažnyčios vienybės liudijimas
Iškilmingos šv. Mišios tapo dvasine kulminacija. Marijampolės altorių apsupo gausus būrys dvasininkų: vyskupai ir kunigai iš visos Lietuvos susibūrė bendrai liturgijai, taip paliudydami J. Matulaičio asmenybės svarbą visai šalies katalikų bendruomenei.
Iškilmėse dalyvavo ir Marijampolės savivaldybės meras, vadovai, Seimo bei Tarybos nariai. Tai rodo, kad Jurgio Matulaičio palikimas yra neatsiejama regiono kultūros ir istorinės atminties dalis.
Muzika ir bendrystė po skliautais
Pakilią nuotaiką sukūrė galingas skambesys: vadovaujami Akvilės Kergytės, giedojo Marijampolės bazilikos „Sumos“ choras bei choristai, susirinkę iš visos Lietuvos. Jų balsai suteikė šventei ypatingo didingumo.
Tačiau šventė nesibaigė ties bazilikos durimis. Po pamaldų visi pakviesti į agapę. Čia dvasininkai ir pasauliečiai bendravo, dalijosi asmeniniais liudijimais ir džiaugsmu, dar kartą patvirtindami, kad J. Matulaičio kvietimas „nugalėti blogį gerumu“ ir šiandien yra gyvas ir telkiantis.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimas išlieka tarnystės ir vidinės stiprybės pavyzdžiu. Šis kasmetinis minėjimas Marijampolėje primena, kad atsakomybė, meilė ir viltis yra tie pamatai, ant kurių laikosi stipri bendruomenė.
sb, punskas.pl
