Diskusijos dėl planuojamo karinio poligono Kapčiamiesčio apylinkėse kelia nemažai nerimo vietos gyventojams. Tačiau Lietuvoje yra regionų, kuriuose kariniai poligonai veikia jau daugelį metų, o žmonės yra sukaupę vertingos patirties. Pabradės ir Sarių seniūnijų pavyzdžiai rodo, kad toks kaimynystės modelis laikui bėgant tampa įprastas ir netgi atneša apčiuopiamos naudos.
Ilgalaikė kaimynystė, tapusi kasdienybe
Pabradėje karinis poligonas veikia ne vieną dešimtmetį, todėl vietos gyventojams jis nėra svetimas ar netikėtas objektas. Pasak seniūnijos vadovės, ši teritorija nuo seno buvo siejama su kariuomenės veikla, o žmonės prie jos prisitaikė natūraliai.
Šiandien poligonas yra modernus, nuolat naudojamas kariniams mokymams, čia lankosi ir NATO partnerių pajėgos. Dėl to vietos gyventojai jaučiasi saugesni – šalia esanti kariuomenė suvokiama kaip stabilumo garantas, o ne grėsmė.
Nors pratybų metu pasigirsta triukšmas, jis tapo įprastu aplinkos fonu. Vietos bendruomenė tai vertina kaip suprantamą kainą už valstybės saugumą.
Realūs pokyčiai aplinkoje
Karinio poligono veikla Pabradės krašte paskatino ir infrastruktūros atnaujinimą. Pagerinti keliai, sustiprinta susisiekimo sistema, nuolat prižiūrimi žvyrkeliai palengvino kasdienį vietos gyventojų gyvenimą.
Svarbu ir tai, kad valstybė numatė papildomą finansavimą toms savivaldybėms, kuriose veikia poligonai. Tai leidžia spręsti senas regionų problemas – nuo vandentiekio iki kelių būklės.
Be priverstinių sprendimų
Pabradės atveju poligono plėtra vyko taip, kad žmonėms nereikėjo palikti savo namų. Karinė infrastruktūra buvo vystoma miškingose vietovėse, o sprendimai priimami vengiant konfliktų su bendruomene. Tai tapo svarbiu pasitikėjimo pagrindu tarp vietos gyventojų ir institucijų.
Sarių seniūnija: dialogas vietoje įtampos
Sarių seniūnijoje karinė veikla taip pat jaučiama – per teritoriją juda technika, organizuojami mokymai. Tačiau seniūnijos vadovė pabrėžia, kad santykiai su kariškiais grindžiami bendravimu ir greitu reagavimu į problemas.
Jei nukenčia kelias ar pakelė, atsakomybė prisiimama, o gyventojai nelieka palikti vieni. Be to, žmonės iš anksto informuojami apie intensyvesnę veiklą, todėl išvengiama netikėtumų.
Kariškiai kaip bendruomenės dalis
Sarių krašte kariškiai nėra matomi tik kaip pratybų dalyviai. Jie prisideda prie bendruomenės gyvenimo, padeda ekstremalių situacijų metu, o jų buvimas suteikia papildomą saugumo jausmą vietos žmonėms.
Aiškiai pažymėtos teritorijos leidžia gyventojams ir toliau naudotis miškais – rinkti grybus, uogas, leisti laiką gamtoje be papildomų apribojimų.
Patirtis, verta dėmesio
Pabradės ir Sarių seniūnijų patirtis leidžia daryti išvadą, kad gyvenimas greta karinių objektų nebūtinai turi neigiamų pasekmių. Tinkamai organizuota komunikacija, pagarba vietos gyventojams ir investicijos į aplinką padeda suderinti bendruomenių interesus su valstybės saugumo poreikiais.
Šios patirtys gali būti naudingos ir kitoms vietovėms, kurios šiandien dar tik ieško atsakymų į klausimus apie karinio poligono kaimynystę.
Žinutė Kapčiamiesčiui: svarbiausia – dialogas
Vertindamos kolegų nerimą Kapčiamiestyje, Pabradės ir Sarių seniūnijų vadovės vieningai teigia: baimė prieš pokyčius yra natūrali, tačiau dažniausiai ji nepasitvirtina.
sb, punskas.pl
