Iš Lietuvos į Varšuvą jau važiuojame „Via Baltica“

0

Nuo spalio 2 dienos eismas aplinkkeliu prie Lomžos, priklausančiu greitkelio S61 trasai, vyksta abiem važiuojamosiomis dalimis. Atidarius eismą Suvalkų kryptimi, visas tarptautinis transporto koridorius „Via Baltica“ nuo Varšuvos iki Budzisko (310 km) tapo pilnavertis dviejų juostų.

„Via Baltica“ jungia Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą su Lenkija. Nuo Lietuvos sienos Budziske iki Ostrovės Mazovieckos kelias eina S61 trasa, o vėliau S8 iki Varšuvos.

Kelionė į Varšuvą – vos per kelias valandas

Pirmasis šio kelio ruožas buvo atidarytas dar 2003 metais. Dabar kelionė iš Suvalkų į Varšuvą trunka apie 2,5–3 valandas, o iš Lomžos – maždaug valandą. Balstogės gyventojai taip pat pajuto palengvėjimą – jų miesto aplinkkeliu S8 sumažėjo tranzitinio eismo.

Didžiausias tiltas regione

Svarbiausias Lomžos aplinkkelio objektas – tiltas per Narevo slėnį, ilgiausias Palenkės vaivadijoje. Jo ilgis – 1205 metrai. Statyboms panaudota 40 tūkst. m³ betono ir 6 tūkst. tonų armatūros. Tilto atramos įtvirtintos 1917 poliais. Po tiltu įrengtos vidaus kelių jungtys bei laukinių gyvūnų perėjimai.

Pats aplinkkelis tęsiasi 12,9 km, turi tris kelių mazgus. Jis pritaikytas sunkiajam transportui (11,5 t/ašis). Projekto vertė – daugiau nei 713 mln. zlotų.

ES parama

S61 greitkelio statyba finansuojama iš Europos Sąjungos fondų. Vien Lomžos aplinkkelio ruožui skirta apie 440 mln. zlotų iš ankstesnio finansavimo laikotarpio ir dar 245 mln. zlotų iš dabartinės programos „FEnIKS“. Iš viso Lenkijos „Via Baltica“ daliai skirta apie 11 mlrd. zlotų, iš kurių beveik pusę davė ES.

Ilga ir nelengva istorija

Projekto pradžia nebuvo paprasta. 2018 m. sutartį laimėjusi Italijos bendrovė TOTO, nors ir gavo statybų leidimą, darbų nepradėjo. Po kelių nesėkmingų konkursų 2022 m. sutartis galiausiai pasirašyta su Intercor, kuri sėkmingai užbaigė darbus.

Šiandien po 25 metų laukimo „Via Baltica“ tapo tikru europiniu greitkeliu, jungiančiu Baltijos šalis su Varšuva ir visa Europa. Liko tikėtis, kad netrukus panašiai patogiai keliausime ir į Balstogę – ne tik automobiliu, bet ir greituoju traukiniu.

Lietuvoje

„Via Baltica“ atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 80 proc. suplanuotų darbų. Visi kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai paskutiniojo 12 km ruožo darbai turėtų būti baigti iki šių metų pabaigos.

Šis kelias – tai Lietuvos vartai į Europą, arterija, gyvybiškai svarbi tiek ekonomikai, tiek šalies saugumui.

Šiuo metu eismas 12,4 km ilgio atkarpoje yra nukreiptas naujai nutiesta magistrale. Nuo 85 iki 91 km transporto priemonės važiuoja kairiąja kelio puse, o nuo 91 iki 97,4 km – dešiniąja.

Dar įrengiamos naujos sustojimo ir poilsio aikštelės su visa reikalinga infrastruktūra: montuojami sanitariniai mazgai, dušai, tualetai, stoginės vairuotojų poilsiui ir elektromobilių įkrovimo stotelės.

Šiame ruože bus pastatyti 2 viadukai, 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 10 žiedinių sankryžų, 3 tuneliniai pravažiavimai, 1 stovėjimo ir poilsio aikštelė (viena moderniausių Lietuvoje) bei 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai.

„Via Baltica“ svarbi ir kariniam mobilumui. Baigus rekonstrukciją, bus sudarytos geresnės sąlygos karinių padalinių judėjimui per Lietuvą, užtikrinant savalaikį kariuomenės dislokavimą ir paramą jau dislokuotiems vienetams Baltijos šalyse.

„Via Baltica“ yra strategiškai svarbi visam Baltijos regionui – tai reikšminga Šiaurės ir Pietų Europos jungtis, kuri pagerins susisiekimą, sumažins kelionių trukmę ir padidins eismo saugumą.

Bendra modernizavimo nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos vertė siekia beveik 543 mln. eurų su PVM.

Projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 134 mln. eurų finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Automagistralės „Via Baltica“ bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km driekiasi per Lietuvą. Visa Lietuvos teritorijoje esanti kelio dalis turėtų būti modernizuota iki 2030 m. Artimiausiu metu planuojama pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras likusiai „Via Baltica“ atkarpai nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos.

sb, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisPunsko darželinukai dalyvavo „Santykių kūrimo savaitės“ akcijoje
Kitas straipsnisPunsko licėjaus 70-mečio jubiliejus

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia