Šventė, kurios baltistams reikėjo
Gegužė – magiškas mėnuo. Pavasarinis virsmas gamtoje sužadina ir žmogaus vitalinių jėgų antplūdį, norą dirbti, ką nors sukurti, patirti ar išbandyti. Atgaivinta širdis ir siela trokšta palaimingumo jausmo. Jai reikia, kaip sakydavo vienas mano buvęs mokytojas, „dvasinio peno“. Senovės romėnai turėjo jaunystės deivės Juventos šventę. Šiais laikais Lenkijoje ją atliepia studentų švenčiamos juvenalijos. Ir ne rudenį, kaip anksčiau Romoje, bet pavasarį. Beje, ir pats Poezijos pavasario sumanytojas Justinas Marcinkevičius yra teigęs, kad poezija ir pavasaris yra neatsiejami, kad gamta neapsieina be pavasario, nes jis natūraliai atsiranda, kitaip nei poezija ir žmogus. Žmogus turi poezijos ieškoti ir norėti ją rasti.
2017 m. Poezijos pavasario akimirkos
Tokiame kontekste Varšuvos universiteto baltistų noras pasikviesti Poezijos pavasario paukštę trumpam nusileisti ir pas juos atrodo labai natūralus. Kaip žinoma, jaunystei ir studentams neįmanomų dalykų nėra – todėl pernai įskaitytas jau 4-asis Poezijos pavasaris po kaštonais (jeigu neskaičiuosime 2003 m. studentų susitikimo su Lidija Šimkute ir Sigitu Birgeliu, kurie tuomet dar Bendrosios kalbotyros ir baltistikos katedroje pristatė savo dvikalbį eilėraščių rinkinį „Iš toli ir arti“).
„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai turi būti linksma jaunatviška poezijos ir kūrybiškumo šventė, – sako dr. Joanna Tabor, Baltistikos skyriaus vedėja. – Nenorėjome, kad ji studentams (nes visų pirma jiems skiriamas šis literatūrinis renginys) sietųsi su aukštuoju stiliumi ar mirtinai nuobodžiu eilėraščių skaitymu.“ Todėl bemaž visi šventės dalyviai kasmet pasipuošia gėlių ar lapų vainikais. O ir susitikimai dažniausiai vyksta neakademinėje aplinkoje – skverelyje po tuomet jau baigiančiais žydėti kaštonas, universiteto bibliotekoje ir jos kiemelyje ant žolės, knygyne arba kavinėje. Nors tai lietuvių poezijos šventė, į renginius gali ateiti kas tik nori. Jie atviri visiems, net ir nė kiek nemokantiems lietuviškai. Visa, kas vyksta pirmosios dienos popietę – vyksta dviem kalbomis. Poezijos skaitymus nebyliu žvilgsniu stebi ir stirna Gražina.
Stirna Gražina, netikėtai tapusi Poezijos pavasario žvaigžde
Kas nežino, paaiškinsiu. Minėtoji stirna – iš pradžių buvęs tik medinis žvėrelis, pagal pirmojo renginio scenarijų gavęs statisto vaidmenį. 2016-aisiais jis personifikuotas ir pakylėtas į poetinio meno lygį, dabar jau kasmet lydi visus Poezijos pavasarius Varšuvoje. Jei ne šio universiteto baltistai (ir Poezijos pavasaris), stirna, ko gero, būtų liūdnai dūlijusi kieno nors išpuoselėtame vasaros sode. Dabar tai tikrų tikriausias Varšuvos gegužės mėnesio literatūrinių susitikimų su poezija ir poetais simbolis, su kuriuo mielai fotografuojasi tiek studentai, tiek atvykusieji svečiai.
Svečiai
2016 m. nutiestu gegužinių literatūros renginių tiltu iš Vilniaus į Varšuvą per Punską (kur lietuviški Poezijos pavasariai, palaiminti Marcelijaus Martinaičio ir jo Kukučio, organizuojami daugiau kaip trisdešimt metų) nuvyko: Sigitas Birgelis, Birutė Jonuškaitė, Mykolas Karčiauskas, Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė ir Ričardas Šileika. 2017 metais lankėsi: Gintaras Bleizgys, Jurgita Jasponytė ir Aidas Marčėnas. 2018-aisiais atvyko: Antanas A. Jonynas, Domantas Razauskas, Agnė Žagrakalytė, o 2019-aisiais svečiavosi: Eugenijus Ališanka, Benediktas Januševičius ir Daiva Molytė-Lukauskienė. Literatus į Varšuvą iš Punsko dažnai palydi ir susitikimuose dalyvauja Poezijos pavasario Lenkijoje organizatorius ir koordinatorius, poetas Sigitas Birgelis.
Poezijos pavasarių akimirkos
Skaitymus po kaštonais dažniausiai moderuoja dirbanti Varšuvos universitete literatūros kritikė dr. Jūratė Čerškutė, o verčia dėstytoja Agnieszka Rembiałkowska. Antros dienos susitikimuose aktyvūs būna ir studentai. Turėdami progą sužinoti apie kūrinius ir literatūrinius reiškinius šiuolaikinėje lietuvių poezijoje iš pirmųjų lūpų, jie nuoširdžiai domisi ir klausinėja.
Eilėraščių rinkinukas su kaspinėliais
Kiekvienam pavasariui išspausdinamas proginis svečių poezijos rinkinukas. Tai visiems gerai pažįstamo stambaus, Rašytojų sąjungos fondo leidžiamo, „Poezijos pavasario almanacho“ tolimas pusbrolis, kurį dėl to galima būtų meiliai vadinti almanachėliu. Jis dvikalbis. Su kaspinėliais. Nesiūtas.
Vienas viršelis lietuviškas, kitas – lenkiškas. Viršelio projektas derinamas su Poezijos pavasario Varšuvoje renginių plakatu. Lapai numeruoti, bet nesusiūti. Skaityk bet kurį eilėraštį kaip panorėjęs – lietuvių arba lenkų kalba. Jei nori sudėk pagrečiui originalą ir vertimą. Palygink. Arba ne.
Rinkinuko sudarytoja – minėtoji Agnieszka Rembiałkowska. Tiražas 70 egzempliorių. Dėliojama rankiniu būdu. Turint omeny, kad leidinuką sudaro 30–50 lapų, prireikia nuo 2 iki 3,5 tūkstančio rankos mostų. „Šį rinkinuką Poezijos pavasario Varšuvoje dalyviams dalijame nemokamai, – sako Agnieszka. – Tikiuosi, žmonės jį pasilieka ir saugo. Ką gali žinoti, gal po šimto metų jis taps bibliografine retenybe?“ – šypsosi ji.
Almanachėlyje daugiausia publikuojama svečių iš Lietuvos poezija, nors kartais į jį patenka ir vienas kitas kitur parašytas eilėraštis (Sigito Birgelio, studentų Jono Jankausko iš Kreivėnų ir Alexandros Lahti-Nuuttilos iš Suomijos, poetės ir katedros dėstytojos Lienės Gūtmanės eilėraščiai latvių kalba). Į lenkų kalbą visi jie verčiami specialiai baltistų Poezijos pavasariui. Kūrinius verčia ne tik įgudę ir patyrę vertėjai, taip pat baltistikos studentai bei absolventai. Taigi būna ir debiutų. „Kuriuos eilėraščius versti, kiekvienas pasirenka pats. Kol išsirenki vieną eilėraštį, perskaitai visą poezijos knygą, o kartais ir kelias, – patirtimi dalijasi Agnieszka. – Tokiu būdu susipažįstame su autorių kūryba dar prieš gyvai susitikdami su jais pačiais.“ Kai kurie iš tų vertimų vėliau yra publikuojami prestižiniuose literatūriniuose lenkų žurnaluose. Studentams tai, be abejo, svarbi kūrybinio darbo patirtis.
Skaitaraštis
Susitikimui skvere po kaštonais rengiamas skaitaraštis. Tai skaitytinų eilėraščių sąrašas, kurį šiuo atveju galima vadinti tiesiog scenarijumi. (Pats žodis „skaitaraštis“ žodynuose dar nepateikiamas, jo nefiksuoja ir naujažodžių duomenynas.) Jame vėlgi Agnieszkos kruopščiai surinkti ir atitinkama tvarka sudėlioti kiekvieno autoriaus eilėraščių dubletai. Mat per susipažinimo vakarą po kiekvieno besisvečiuojančio poeto lietuviškai perskaityto eilėraščio skaitomas jo vertimas lenkų kalba. Lenkiškus tekstus skaito studentai, absolventai, dėstytojai ir baltistų bičiuliai.
Kol galutinai parengiamas ir suderinamas šis skaitaraštis, Agnieszkai tenka ir savotiško detektyvo vaidmuo – atsekti kiekvieno poeto išverstus į lenkų kalbą kūrinius. O jeigu tokių išvis nėra buvę – pasirūpinti jų vertimu. Galop dar reikia skaitinių scenarijų suderinti su atvykstančiais poetais.
Rengėjai
Poezijos pavasario renginius Varšuvoje organizuoja Baltistikos studentų mokslinis būrelis. Žinoma, kartu su dėstytojais. Agnieszka pabrėžia tris svarbius dalykus: 1. Darome tai, nes norime (kviečiame visus, prisijungia, kas nori); 2. Dirbame išvien; 3. Visa atliekame pro publico bono, t. y. neatlygintinai. Didžiausias atpildas ir džiaugsmas – pats dalyvavimas smagiame renginyje. Renginio siela laikytina Joanna Tabor. Ji užsiima susitikimų erdvės vizija ir avarinių išeičių planavimu (bet apie tai vėliau). Visuose pasirengimo etapuose dalyvauja studentai ir absolventai – tariasi, planuoja, atlieka visus rankų darbus: pina vainikus, sudėlioja poezijos rinkinukus, parūpina skanėstų su citatomis (paprastai tai būna pyragaičiai arba saldainiai su Poezijos pavasario svečių eilėraščių eilutėmis); verčia ir skaito eilėraščius renginio metu, kartu su dėstytojais veda pokalbius su poetais. Projektuoja plakatą ir poezijos rinkinuko viršelį (jų autoriai: Michał Michałowski (2017), Jonas Jankauskas (2018), Alexandra Lahti-Nuuttila (2019).
Literatūrinius renginius visuomet lydi muzika (2016 m. smuiku grojo Arnoldas Vaznelis, 2017 – fleitomis Nikołaj Korgol-Sowiński ir Emilia Niklewska, 2018 – mandolinu pagrojo ir padainavo lenkų kalba Domanto Razausko dainą „Tarp baltų ir juodų debesų“ Małgorzata Kacperczyk; 2019 m. baltistų choras (Katarzyna Choroszucha, Alicja Kosim, Alexandra Lahti-Nuuttila, Joanna Tabor) atliko dvi dainas – „Dalija“ ir „Tylus vakarėlis“.
Skanėstai
Studentai ir absolventai užsiima taip pat informacijos sklaida. Pirmiausia apie vyksiančių renginių laiką ir vietą Varšuvos gyventojams praneša naudodamiesi internetiniais portalais (pvz., Co jest grane, Warsaw for free), o jiems pasibaigus, informuoja žiniasklaidą apie įvykusių literatūrinių susitikimų eigą (Alicja Kosim – portalas punskas.pl (2016); Rafał Kobza „Przegląd Bałtycki“ (2017), Monika Kujawska – portalas punskas.pl (2019).
Nuotykių sūkury
Visų renginių spiritus movens yra jau minėta skyriaus vedėja Joanna Tabor. Tai ji kuria atsarginius planus (vadinamuosius B planus), jeigu neišdegtų kuris nors iš pirmųjų scenarijų. O linksmų ir keistų nuotykių nestinga. Vienas įdomesnių nutiko 2018 metais. Renginys buvo suplanuotas kavinėje „Mėlynasis sifonas“, o pavadintas „Poezija ir… agurkai“. Kodėl? Pasirodo, puikiais raugintais agurkais garsėjo šios kavinės šeimininkas. Jo agurkų kokybę yra aukštai įvertinęs ir Vladas Braziūnas, ragavęs jų šioje vietoje per Varšuvos poezijos rudenį. Poeto tąsyk pasakyti žodžiai „tikras daiktas“ nuskambėjo kaip geriausios kokybės sertifikatas. Taigi, susitikimo vieta pagarsėjusi, renginio pavadinimas tinkamas, ir ką gi? Jūs tik pamanykit – pristigo agurkų! Tąmet prastai užaugę ir raugti nebuvo tinkami. Teko kaip nors suktis iš tokios nesmagios padėties. Joanna kaip mat vietoj rauginto skanėsto suorganizavo braškių, ir poeziją galima buvo vėl skaityti… Nemažai išdaigų iškrečia orai. Kaip jau įprasta, per Poezijos pavasarį dažnai lyja. Vilniuje, Kaune, Utenoje, Punske ir Varšuvoje… Taigi kartais tenka palikti jaukų pavėsį po kaštonais ar žalią pievelę parke ir dalytis kavinės erdve, kaip pastaruoju atveju, su… darželinukais. O štai ūmus sostinės vėjas anno domini 2017-aisiais nubloškė kepurę nuo galvos poetui Aidui Marčėnui. Tačiau šis nusikaltėliui nedovanojęs ir suguldęs jo eibes į eilėraštį.
Aidas Marčėnas
Varšuvos vėjas
Kaštanas pradeda žydėt,
Sokratas kalbasi su vėju,
vos tik susimąstau, kad gal ir esu
vertas jų
ir tavęs,
o tu, iš praamžių atsiminimą atpūtęs,
šiandien kaip atlygio nusipelnai
eilėraščio malūnėlio –
tuoj, nuo plikės man kepę nuplėšęs,
blaškytis, ponams lenkams
lenktis priverti, Varšuvos vėjau.
Žinau, ką ketini pasakyti, suprantu,
ką sakai, matau, ką nuslėpt mėgini,
jaunas Varšuvos
pavasario vėjau,
siųstas Varšuvos universiteto
senų kaštanų,
žvakes įžiebusių ir mano, barbaro,
atminčiai.
17 05 20
Poezijos pavasario Varšuvoje atgarsiai, arba ataliepiai
O ką apie renginį galvoja studentai? „Labai skirtingi kūrėjai, bet ir nepaprastos asmenybes“, – pirmojo Poezijos pavasario svečius apibūdino A. Kosim, tuomet dar studentė, straipsnyje „Poezijos pavasaris Varšuvoje“ (2016). Ji mananti, kad eilėraščių skaitymas garsiai yra „visiškai kitokia, gilesnė patirtis“. Atrodo, kad klausantis kūrinių gamtos apsuptyje (po kaštonais, ant žolės) lengviau galima atitrūkti nuo kasdienybės, „pajusti Poezijos pavasario nuotaiką ir (…) kurį laiką kvėpuoti tik poezija“. Renginiu džiaugiasi ir jaunesnių kursų baltistai, ypač todėl, kad galima pačių poezijos kūrėjų išsiklausinėti to, kas skaitytojui įdomu. Visiems patinka antros dienos renginių spontaniškumas. Štai Rafałui Kobzai įsiminė Jurgita Jasponytė, kuri savo poeziją knygyne „Švelnusis barbaras“, užuot skaičiusi, ėmėsi dainuoti. Ir netikėta galimybė pirmakursiui lietuviškai pasikalbėti su Gintaru Bleizgiu. Kitiems į atmintį įstrigo „puiki diskusija apie vyrišką ir moterišką rašymą, apie tai, kas yra ir kas nėra poezija“, įsiminė Aido Marčėno pasakyti žodžiai, jog „nėra mėgstamų poetų, tik mylimi“, o poezija „grojama dviem natomis – meile ir mirtimi“. Tačiau, kaip konstatavo Monika Kujawska, „apie poeziją galima kalbėti daug, bet ji pati pasako daugiausia“. Todėl skaitykime. Skaitykime ir mintykime.
Poetų ir vertėjų šventė
Devintojo dešimtmečio pabaigoje steigiant prie polonistikos fakulteto lietuvių kalbos specialybę, dabartinės baltistikos užuomazgą, puoselėta viltis, kad polonistai, išmokę lietuvių kalbą, imsis versti į lenkų kalbą lietuvių literatūrą. Tai dabar ir vyksta. Žinoma, ne tik dėl čia vykdomos baltistikos studijų programos.
Poezijos pavasaris yra ne tik poetų, bet ir vertėjų šventė. Už lietuvių poezijos vertimus į lenkų kalbą šio festivalio prizus yra pelniusios dvi Varšuvos baltististikos absolventės – Agnieszka Rembiałkowska (2018) ir Paulina Ciucka (2019). Agnieszka yra išvertusi nemažai Vlado Braziūno, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos, Agnės Žagrakalytės, Juozo Šikšnelio, Birutės Jonuškaitės tekstų. Paulina Ciucka į lenkų kalbą vertė Eugenijaus Ališankos, Antano A. Jonyno, Alvydo Šlepiko kūrinius. 2018 metais Šv. Jeronimo premijos laureate tapo lzabela Korybut-Daszkiewicz, irgi baigusi lietuvių kalbos specialybę Varšuvos universitete (tuomet atskirų baltistikos studijų dar nebuvo). Premija jai skirta už profesionalius vertimus ir lietuvių literatūros sklaidą Lenkijoje. I. Korybut-Daszkiewicz yra išvertusi nemažai Herkaus Kunčiaus, Sigito Parulskio, Kristinos Sabaliauskaitės ir daugybės kitų lietuvių prozininkų, poetų ir dramaturgų kūrinių.
Kitoks Pavasaris. Nuviltos viltys, sujaukti planai?
Iš dalies taip. Užsisklendus namuose ir pasinėrus į nuotolinį mokslą bei darbą, gyvenimas tapo sudėtingesnis. Universiteto rektoriui atšaukus visus renginius iki rugpjūčio pabaigos, pasidarė aišku: Poezijos pavasaris Varšuvoje šiemet gyvai vykti negalės. Kitiems metams nukelta ir baltistų planuota mokslinė konferencija. Tačiau, kaip sakydavęs išeivijos kun. Petras Ažubalis „niekada nenuleisk sparnų“. Nebuvo linkę pasiduoti ir Varšuvos universiteto baltistai. O juk žinia, būtinybė – išradingumo motina. Naujomis sąlygomis gimė „Poezijos (tebe)pavasaris Varšuvoje 2020“. „2020 metų gegužės 22 dieną Varšuvos universiteto baltistai – vietoj dėl COVID-19 atšauktų įprastų Poezijos pavasario Varšuvoje lietuvių poezijos skaitymų po kaštonais ir pokalbių su lietuvių poetais – surengė virtualųjį Poezijos (tebe)pavasario Varšuvoje 2020 (BezWiosna Poezji w Warszawie) renginį“ – birželio pradžioje pranešė Tarptautinis lituanistikos ir baltistikos mokslininkų tinklas „Baltnexus“. Kaip ir kasmet stirnos Gražinos bičiuliai – Varšuvos universiteto baltistikos studentai, absolventai, dėstytojai ir gerbėjai – skaitė lietuvių ir latvių eiles lenkiškai. Tradiciškai. Su vainikais. Stirna Gražina, atsižvelgdama į saugumo reikalavimus, šįkart buvo ne tik su gėlių vainiku, bet ir su kauke. Poezijos (tebe)pavasario plakato autorė Anna Krawczyk. Grupės LemON dainos „Rytoj“ aranžuotę ir vaizdo klipą parengė Alexandra Lahti-Nuuttila. Yra ir renginio dalyvių nuotrauka.
Poezijos pavasario skaitymų vaizdo įrašas.
„Kas mus džiugina labiausiai?“ – svarsto Agnieszka ir Joanna. „Turbūt tai, kad turime naują tradiciją. Lietuvoje Poezijos pavasaris šiemet vyko vasarą (jis jau baigiasi), o mums pavyko susitikti gegužės mėn. Tiesa, atšaukti renginiai „Poezija po kaštonais“ ir „Eilėraščių karuselė“, neišspausdintas liko almanachėlis su kaspinėliais. Tačiau buvo poezija. Lietuvių ir latvių. Atlikta ir naujų vertimų. Specialiai virtualiam Tebepavasario renginiui. Net ir stirna Gražina mūsų pastangomis, atrodo, buvo patenkinta.“
Tikėkimės, kad kitais metais pavasaris bus toks, kaip anksčiau. Ne prastesnis nei pernai, kuomet Lietuvos žiniasklaida džiaugsmingai pranešė: „Prasideda 55-asis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Per penkiolika festivalio dienų bus surengti 142 renginiai visoje Lietuvoje ir šešiose užsienio šalyse – Airijoje, Austrijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Rusijoje, Šveicarijoje“.
Nijolė Birgelienė, punskas.pl
Nuotraukos iš Varšuvos universiteto Baltistikos studentų mokslinio būrelio „Facebook“ paskyros
