Koncertas Suvalkuose

0

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimai vyko visame Punsko–Seinų–Suvalkų krašte. Suvalkuose švęsta vasario 16 d., sekmadienį. Iškilmės pradėtos 15.30 val. lietuviškų šv. Mišių auka, o po jų į koncertą pakvietė vietos lietuviai. Renginys vyko viešbutyje „LOFT 1898“ Pulaskio gatvėje. Eilinį kartą savininkas nemokamai priėmė mus savon pastogėn ir už tai esame jam labai dėkingi.

Iš dainų, šokių, muzikos supintą koncertą paruošė Suvalkų lietuviai – apie 50 ansamblių dalyvių visa širdimi stengėsi sukurti šiltą ir jaukų reginį scenoje.

 „[…] Sakoma, kad Tėvynė žmogui taip daug reiškia todėl, kad visa čia patirta pirmąsyk: pasiaukojimu spinduliuojanti motinos meilė, rūpestingas tėvo gerumas. Pirmąkart čia išgirstas žmogaus balsas, motinos širdingumas, tėvo mąslumas pirmąkart leido patirti žmogų. Čia virš kūdikio palinko laikas ir nusinešė jį į pirmąsias dienas, mėnesius, metų laikus, nuolatinę jų kaitą, kitų žmonių gyvenimus, leisdamas pražysti jo paties gyvenimui.“ Taip apie Tėvynę rašė vienas iškiliausių Lietuvos filosofų ir rašytojų – Vydūnas. Scenoje pasirodė patys mažiausi koncerto dalyviai – vaikučiai, kurie dar tik pradeda gyventi savo ir Tėvynės gyvenimą. Jie atliko du liaudies šokius „Graži mūsų šeimynėlė“ ir „Pučia vėjas“. Su vaikučiais dirbo Jolanta, Alicija ir Arnoldas. Kadangi šiemet atskiros salės repeticijoms neturime, savaitgaliais renkamės „Vienybės“ klubo ptalapose. Ne taip jau lengva rasti visiems tinkamą laiką, bet svarbiausia, kad noras dalyvauti kultūrinėje veikloje yra – tiek iš vaikučių, tiek iš tėvelių pusės.

Lietuviško žodžio ir lietuviškos dainos Suvalkuose ilgamečiai puoselėtojai – ansamblio „Ančia“ (vad. Vytautas Batvinskas) dalyviai. Tai jie daugelį metų būdavo vieninteliai visų lietuviškų renginių ir švenčių organizatoriai Suvalkuose. Šįkart žiūrovams kolektyvas padovanojo puokštę skambių dainų apie Tėvynę, gimtinę, Lietuvos gynėjus. Vydūnas yra rašęs: „[…] Vakarais iš darželių sklisdavo švelnūs balsai, lietuviai dainuodavo. Daina, paprasta kaip lakštingalos giesmė, natūrali kaip gėlės kvepėjimas, mąsli ir jausminga. Ji stebėtinai derėjo prie viso tėvynės gyvenimo skambėjimo.“. Kadangi „Ančios“ repertuaras turtingas ir platus – jie scenoje pasirodė du kartus.

Daina ir eilėmis koncertą praturtino ir jaunuoliai, lankantys lietuvių kalbos pamokas Suvalkuose. Mokytojos Teresės Jonuškienės ir Vytauto Batvinsko vadovaujami jie dainavo ir deklamavo.

Arnoldo Vaznelio vadovaujamas vokalinis ansamblis atliko 3 dainas. Smagu, kad dainuojančioms damoms pritaria grojantys vyrai. Ansambliukas pamaži auga ir tikrai tobulėja. Suvalkų šokėjos, šįkart pasipuošusios iš Punsko LKN pasiskolintais tautiniais kostiumais, atliko 2 šokius – „Kepurinę“ ir „Sesė sodą sodino“. Su šokėjais darbuojasi Alicija Kraužlytė. Reikėtų tarti nuoširdų AČIŪ Alicijai ir Arnoldui, kurie savanoriškai,  visuomeniškai, jau nebe pirmus metus imasi vadovauti ir kurti kolektyvus, burti bendram darbui dalyvius, nebijodami ir kitų organizacinių darbų. Šiais laikais vis sunkiau surasti žmones, dirbančius su meile – iš idėjos ir vardan idėjos. Man didžiulė laimė ir garbė turėti juos šalia ir kartu dirbti. Tokia komanda – kelias į sėkmę, nes žmogaus gera valia ir atvira širdis – nepalaužiami dalykai. Ačiū, kad esate, kad kartu kuriame Meno fondą „ART CLUB“.

Koncertą užbaigėme visi kartu vysk. Antano Baranausko parašyta daina „Giedu dainelę“. Šiemet minime jo 185-ąsiais gimimo metines.

Noriu labai padėkoti visiems ansamblių dalyviams, geranoriškiems vadovams už sukurtą paprastą, bet nuoširdų ir jaukų koncertą. Žiūrovų prisirinko pilna salė. Ačiū už Jūsų palaikymą ir plojimus. Mums nepaprastai svarbus Jūsų buvimas kartu, ypač tokių švenčių proga. Ačiū rėmėjams: viešbučiui „LOFT 1898“, LR konsulatui Seinuose ir Punsko „Aušros“ leidyklai.

 „[…] Taip nepaprastai skamba, kai klausaisi pasakojimo apie Tėvynę. Praėjęs laikas ir erdvės, per kurias keliavai, tampa dabartimi. Užmiršti įvykiai ir daiktai atgyja. Vėl suskamba seniai nuaidėję garsai ir žodžiai, atbunda ir vėl prabyla į žmogų viltys ir abejonės, džiaugsmai ir dejonės. Nušvinta visa būtis ir vėl ji dosniai dalija viltis, žadėdama išsipildymą […].“ Taip apie Tėvynę rašė Vydūnas knygoje „Mano Tėvynė“.

Tėvynė greičiausiai ir prasideda motinos įsčiose, žaidžia tėviškės kieme ir keliauja per pasaulį su žmogumi, jo kalba, papročiais, pasaulėjauta. Suvalkų, Sūduvos krašte nuo amžių lietuvių gyventa. 100-metį šis kraštas atskirtas nuo Tėvynės. Ar čia lietuvių kalba ir kultūra išliks – priklauso nuo mūsų visų. Visom išgalėm bandom pasėti tą labai svarbų lietuviško švietimo grūdelį Suvalkuose – atidaryti lietuvišką darželį vaikučiams. Ar jis prigis? Ar duos vaisių? Tai irgi priklauso tik nuo mūsų. Nesėdamas neužauginsi. Neaugindamas – derliaus nerinksi. Šitam augimui labai reikalingos visų mūsų rankos – atviros, ištiestos, norinčios dirbti ir suprantančios, kad iš rankų į rankas, iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą perduodama gimtoji kalba ir kultūra. Tai daroma ne svetimom, o savom rankom. Išdrįskim. Pabandykim. Išlikim.

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, punskas.pl

Nuotraukose šventės akimirkos. Jų autorė Irena Lila.

Ankstesnis straipsnisLietuvos nepriklausomybės minėjimas Seinuose (3 dalis)
Kitas straipsnisPasirodė knyga apie Vidugirius (1 dalis)

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia