Antanas Žmuidzinavičius

0

…viskas prasidėjo nuo „Nostalgiškos realybės“, pamatytos virtualioje erdvėje, tarp numylėtų Čiurlionio paveikslų…

Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) buvo iš Dzūkijos kilęs dailininkas. Kartu su kitais menininkais 1906–1907 m. surengė pirmąją lietuvių dailės parodą. Kaip įdomybę galima priminti, kad jis prisidėjo prie Lietuvos tautinės vėliavos spalvų parinkimo. Jo kūriniuose daugiausia atsiveria peizažai. Jie malonina akį, nuramina, atpalaiduoja ir širdį paglosto pastelinių spalvų įvairove. Būtina pridurti, kad ne visi jo paveikslai dvelkia nostalgija gamtai ar Lietuvos kaimui. Yra tokių, kurie priverčia sunerimti ir susimąstyti. Kaip pavyzdį galima pateikti „Sielvartą“, nutapytą 1906 m. Nors paveikslui daugiau kaip 100 metų, jame atvaizduotas sielvarto apimtas žmogus (o gal dvasia?), draskomas, baidomas ir kankinamas būtybių, kurios gali priimti bet kokį pavidalą, nepriklausomą nei nuo laiko, nei erdvės. Žmogų visais laikais ištikdavo sielvartas dėl įvairiausių priežasčių, deja, pasikartojančių arba labai panašių kiekvienoje žmonijos kartoje.

Tapytojas buvo labai aktyvus Lietuvos pilietis, neabejingas svarbiems istoriniams įvykiams. Tai buvo patriotas ir lietuvybės išlaikymo skatintojas, kas atsiskleidė ir jo mene. Visa tai skelbė raštu, ne tik meno kūriniais, kurie anais laikais paprastam kaimo žmogui nebuvo prieinami. Rašė apie lietuvybės ir lietuvių kultūros supratimo reikšmę. Be tapybos, rinko velniukus, kurių kolekcija paskatino įkurti Kaune bene vienintelį pasaulyje Velnių muziejų (!).

Savo mene teptuku atvaizdavo gamtos objektus, daugiausia savo mylimą Dzūkiją ir, labai įdomu, Žemaitijos regionus. Trauką dailei vystė aukštųjų mokyklų erdvėje. Studijavo Varšuvoje ir net keliose privačiose Paryžiaus akademijose. Praktikavosi Vakarų Europos meno sostinėse. Sukaupęs nemažą kiekį kūrinių, organizuodavo parodas. Jo kūrybos parodos keliavo ne tik per Lietuvos miestus, bet ir po užsienį: Rusiją, Lenkiją, JAV.

Už gyvenimo nuopelnus A. Žmuidzinavičius apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu, Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisJotvingių eldoradas (6 d.). Įrankiai ir kiti kasdienio vartojimo daiktai
Kitas straipsnisApie skiepijimo akciją Punsko valsčiuje

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia