Nuo š. m. spalio 16 d. Suvalkų apygardos muziejuje galima buvo lankyti unikalią ir labai įdomią parodą apie jotvingius „Jotvingių eldoradas“. Dėl koronaviruso išplitimo Suvalkuose nebuvo oficialaus jos atidarymo, o paroda tikrai verta lankytojų dėmesio. Joje rodomi daiktai iš neseniai atrastos jotvingių kapavietės Krukuveke (lenk. Krukówek).
Peiliai
Tai pagrindiniai kiekvieno jotvingio plataus vartojimo įrankiai, naudojami nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus. Peiliai buvo gaminami iš geležies, buvo įvairios formos ir dydžio, turėjo medinę arba raginę rankeną. Ankstyvaisiais viduramžiais peilis buvo svarbus kasdienės ir šventinės aprangos aksesuaras. Juos nešiodavo odinėse makštyse, dažnai papuoštose metaliniais apkaustais, prikabintose prie diržų. Nepriklausomai nuo dydžio peilis visada galėjo būti naudojamas ir kaip ginklas.
Ylos ir adatos
Krukuveko kapavietėje rasta daug batsiuvio, šikšnio (pakinktų dirbėjo), odinės galanterijos ir drabužių siuvėjo įrankių. Geležinės ylos buvo įtvirtintos medinėse arba kaulinėse kriaunose, naudojamos odai ir kietai medžiagai perdurti siuvant. Ankstyvųjų viduramžių adatos niekuo nesiskiria nuo dabartinių – vienas galas yra aštrus, o kitas užbaigtas skylute siūlui įverti. Šiuos įrankius naudojo tiek jotvingių moterys, tiek ir vyrai.
Skiltuvai
Ankstyvaisiais viduramžiais skiltuvai buvo vienas pagrindinių kasdienio vartojimo įrankių. Jie padaryti iš geležies, o naudoti ugniai įžiebti. Skiltuvu mušdavo į titnagą taip, kad susidariusios kibirkštys peršoktų į anksčiau paruoštą pintį (lenk. hubka), kuri nuo jų užsidegdavo. Skiltuvus, panašiai kaip peilius, nešiodavo prikabintus prie diržų tiek vyrai, tiek moterys.
Verpstuko smagračiai
Smagračių randama ir vyrų, ir moterų kapuose. Aptikti Krukuveke yra pagaminti iš molio arba akmens (dažniausiai iš skalūno). Tai nedideli daiktai, pritvirtinti prie verpsto, buvo naudojami kaip svareliai, verpiant ranka linus ar vilną. Smagračiai neleisdavo siūlui nuslinkti nuo verpstuko.
Galąstuvai
Akmeniniais galąstuvais aštrino ir šlifavo įvairių geležinių įrankių arba ginklų ašmenis. Tai vienas iš svarbiausių įrankių ankstyvųjų viduramžių jotvingių buityje.
Moliniai indai
Moliniai indai ir jų šukės – vieni dažniausiai aptinkamų daiktų atliekant archeologinius kasinėjimus. Tuo tarpu Krukuveko kapavietėje keramikinių indų rasta palyginti nedaug. Jie atlikti labai rūpestingai. Buvo formuojami ant žiedinio rato, papuošti rėžtomis linijomis ir ženklais. Šių indų jotvingiai nenaudodavo kaip urnų laikyti sudegintų mirusiųjų liekanoms. Tai veikiau pokylių ir laidojimo iškilmių elementai. Nedideliuose induose greičiausiai palikdavo mirusiems maisto ir gėrimų.
Žiniasklaidoje pasirodę straipsniai
Radio 5.com.pl
Jotvingiai, Suvalkijos, dalies Mozūrijos ir vidurinio Nemuno baseino gyventojai, buvo labai paslaptinga tauta, nepalikusi rašytinių šaltinių. Daugelį metų negalima buvo rasti jų kapaviečių.
Bomba sprogo 2015 m., kai Olštino policija aptiko pėdsakus nelegalių lobių ieškotojų, kurie miške netoli Suvalkų grobė atsitiktinai rastą kapavietę ir prekiavo radiniais. Sužinoję, kad už tai gresia didelė bauda, plėšikai parodė policininkams kapavietės vietą. 2016 m. Suvalkų apygardos muziejus čia pradėjo archeologinius kasinėjimus. Prie jų 2018 m. prisijungė Varšuvos valstybinis archeologijos muziejus. Tyrinėjimų rezultatai pranoko lūkesčius. Šioje vietoje po jotvingių žlugimo visada augo miškas, kuris saugojo neįkainojamus kapavietės reliktus. Radinių gausa pasirodė stulbinanti. Nors atkastas žemės plotas buvo labai nedidelis, pavyko rasti ne vieną tūkstantį metalinių daiktų, daug keramikos šukių ir milžinišką kiekį žmonių kaulų trupinių. Aptikta per 600 neįkainojamų radinių – ginklų, papuošalų, įrankių ir kitų buities daiktų, kurie dabar eksponuojami parodoje. Jie byloja apie nepaprastą vietinių amatininkų meistriškumą bei estetiką. Akivaizdžiai paneigia stereotipą, kad tai buvo karingi ir primityvūs pagonys. Rastos brangenybės byloja apie jos kūrėjų labai aukštą meninį lygį. Vadovaudamiesi tikėjimu, kad pomirtiniame gyvenime bus reikalingi tie patys daiktai, kuriais žmonės naudojosi būdami gyvi, ritualiai juos naikino ir palikdavo šventose vietose kartu su savininkų likučiais. Tai tik ilgalaikio tyrinėjimo pradžia. Esame tikri, kad ateityje Krukuveko nekropolis atskleis dar daug jotvingių paslapčių.
Pavadinimas „Jotvingių eldoradas“ nėra atsitiktinis. Jis nė kiek neperdėtas. Parodoje pristatyta didžiausia pasaulyje eksponatų kolekcija, kokią paliko istorijos vingiuose išnykę žmonės.
DwuTygodnik Suwalski (2020.10.27, nr. 22/198)
Šioje parodoje pristatyta didžiausia pasaulyje kasinėjimo metu rastų jotvingių eksponatų kolekcija. Ją galima lankyti iki metų pabaigos. Kadangi paroda susidomėjo 10 muziejų Lenkijoje ir užsienyje, ji gali tapti „eksporto produktu“, – teigia Suvalkų apygardos muziejaus direktorius Ježy Bžozovski (Jerzy Brzozowski).
Dėkoju Suvalkų apygardos muziejui už leidimą spausdinti parodos medžiagą.
Kostas Leončikas, punskas.pl
