sb, punskas.pl
Evangelija (Mt 26, 14–25)
Vienas iš Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas
aukštuosius kunigus ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jį aš jums išduosiu?“ Tie
pasiūlė trisdešimt sidabrinių. Ir nuo to meto Judas ieškojo progos išduoti
Jėzų.
Pirmąją Neraugintos Duonos dieną mokiniai atėjo pas Jėzų ir
paklausė: „Sakyk, kur paruošti tau Velykų vakarienę?“
Jis atsakė: „Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam:
‘Mokytojas sako: Mano metas jau atėjo. Pas tave valgysiu Velykų vakarienę su
savo mokiniais’“. Mokiniai padarė, kaip buvo Jėzaus įsakyta, ir paruošė Velykų
stalą.
Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika mokinių užėmė vietas prie
stalo. Pradėjus valgyti jis tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane
išduos“.
Jie labai nuliūdo ir ėmė už kits kito klausinėti: „Nejaugi
aš, Viešpatie?“
Jis atsakė: „Mane išduos dažantis kartu su manim duoną
dubenyje. Žmogaus Sūnus, tiesa, eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet
vargas tam žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau būtų buvę tam žmogui
negimti“.
Jo išdavėjas Judas paklausė: „Nejaugi aš, rabi?!“
Jis atsakė: „Taip, tu!“
