Žiemą, kai už lango spaudžia šaltukas ir pro langą grožiesi apšerkšnijusiais medžiais, smagu prisiminti praėjusias keliones, jas apibendrinti. Pernai mes su mama daug keliavome po Suvalkiją ir Dzūkiją – Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų keliais.
Suvalkijoje labiausiai įsiminė Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo gimtosios vietos – Pilviškiai, Gulbiniškiai ir miela pašnekovė Birutė Dielininkaitienė, dabar sauganti Antano Baltūsio atminimą jo tėviškėje. Didelį įspūdį padarė ir kelionė į Lukšius, kur gimė, augo ir laisvės kovos keliu ėjo Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas. Lukšių miestelio gyventojai tikrai myli savo miestą ir jį gražiai puoselėja. Įdomi kelionė buvo ir į Skardupius, kur buvo įkurta Tauro apygarda, o jos atsiradimą inicijavo kunigas Antanas Ylius-Vilkas. Nuo Skardupių netoli ir Kalvarija, kurią taip pat aplankėme. Kalvarijos kapinėse partizanams skirtame memoriale radome įamžintas ir prie Punsko žuvusių Jurgio Krikščiūno bei Vytauto Prabulio pavardes. Šio memorialo iniciatorius ir vienas iš kūrėjų buvo Bronislovas Jungaitis. Šis žmogus Kalvarijos apylinkėse savo ir kitų bendraminčių lėšomis surado daugybę vietų, kur buvo užkasti žuvę Lietuvos partizanai.
Jų palaikai buvo suvežti ir iškilmingai palaidoti Kalvarijos kapinių pašventintoje žemėje. B. Jungaičio iniciatyva taip pat buvo pastatyta nemažai paminklų partizanų žūties vietose. Šis Kalvarijos krašto šviesuolis buvo įvykių liudytojas, kai 1947 metais Juozui Lukšai ir Jurgiui Krikščiūnui sėkmingai grįžus iš Lenkijos, pasienio zonoje ėmė siautėti saugumiečiai, ieškodami, kas padėjo partizanų pasiuntiniams sėkmingai atlikti užduotį. Deja, bet šio žmogaus mums sutikti jau neteko, 2020 metų kovo mėnesį jis iškeliavo į amžinybę.
Praeitą rudenį dar spėjome pakeliauti Juozo Lukšos ir Jurgio Krikščiūno 1947 metų gegužės – birželio mėnesiais keliautu maršrutu link Lenkijos.
Aplankėme Menkupius, Akmenynus, Aistiškius, Reketiją, Liubavą, ypač jaudinantis momentas buvo, kai atsidūrėme Reketijoje prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Tiesiog buvo sunku suprasti, kurioje valstybėje esi, nes navigacija rodė, kad esame tai Lietuvoje, tai Lenkijoje. Reketijoje, vienoje kelio pusėje, matėme įtvirtinimus ir manome, kad jie ir žymėjo valstybių sieną.
Beje, pasienio zonoje antrosios sovietinės okupacijos pradžioje buvo užkasami nugriauti nepriklausomos Lietuvos laikų paminklai ir kryžiai. Tai buvo analogų pasaulyje neturinčios kapinės. Atgimimo pradžioje žmonės jas prisiminė, paminklus atkasė, restauravo ir sugrąžino į buvusias vietas.
Kadangi Lietuvoje 2021 metais yra minimas Juozo Lukšos-Daumanto gimimo šimtmetis, Liubave nuspręsta pastatyti paminklą, skirtą sėkmingam perėjimui per Geležinę uždangą 1947 metų vasarą atminti.
Nufotografavome ir aikštę, kurioje paminklas bus statomas. Parinkta vieta iš tiesų puiki, nes čia jau yra paminklas, skirtas1918 metų savanoriams pagerbti.
Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl
