Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius (Jacek Czaputowicz) viešėdamas Vilniuje vėl trenkė antausį Lietuvai.
Kalbėdamas apie lenkų švietimą Lietuvoje, kur jis suformuotas nuo lenkiškų lopšelių iki lenkiško universiteto, dvigubo lenkiškų gimnazijų skaičiaus, lyginant su lietuviškomis, susilpninto lietuvių kalbos mokymo, kad nesugadintų lenkiškos tarsenos, lenkų ministras vis tiek prisikabino, kad Lietuvos valdžia nepakankamai remia lenkų švietimą. Žodžiu, absurdiškos priekabės, bet Lietuva, bent jau kai kurie įtakingi valstybės veikėjai vis tiek nulenkia galvą ir sako – viskas tuojau pat bus sutvarkyta pagal bet kokius Lenkijos pageidavimus.
Anot ministro, Lenkija vis dar nepatenkinta ir dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo. Priminsiu, kad ta pavardžių rašyba pačių Lietuvos lenkų pripažinimu yra penktos eilės problema ir 97 procentai Lietuvos lenkų dėl jų nereiškia jokių pretenzijų. Begalūnės Lietuvos lenkų pavardės ardo lietuvių kalbos gramatiką, bet Lietuva vis tiek eina į tam tikrą kompromisą. Įsivaizduokime, kad Lietuva kiekviena proga šauktų dėl Lenkijos lietuvių pavardžių, kurios grubiausiu būdu verčiamos lenkiškomis, tuo pačiu pažeisdamos Lietuvos–Lenkijos sutartį. Lenkija tuomet sako, kad patys lietuviai nenori lietuviškų pavardžių, nes jų vartojimas lenkiškame kontekste yra iš tiesų problematiškas.
Tačiau Lietuvos lenkams prabilus, kad dėl pavardžių rašybos jie irgi nė kiek nepergyvena, Lenkija šaukia, kad Lietuvos lenkams gyvenimas tampa pekla.
Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt
1938 m. Lenkijos ultimatumą Lietuvai reikia paskelbti niekiniu nuo pat jo priėmimo dienos. Sulenkinti lietuviai netektų teisinio pagrindo į lenkiškai rašomas pavardės.
Nors ir švelnesne forma, nei Želigovskis, bet Lenkija, nebūtų Lenkija, kad nesiliautų kištis į mūsų valstybės vidaus reikalus – tikslu kalbos pagalba, sulenkinti Vilniaus kraštą. Garantuoju, kad lenkų ministro viešnagę užsakė pan. Tomaševskis, gelbėdamas Narkevič, pamaišyti Lietuvoje „kortas”. Blogai, kad prie tokių straipsnių mūsų žiniasklaida vengia lygegrečiai pridėti straipsnelį, kaip gyvena mūsų lietuviai Punske bei Suvalkuose. Ta statistika yra gyvybiškai svarbi. Tikėkime, kad Linkevičius antrą kartą ministrui rankos nebučiuos, bet kas gali garantuoti?
Absurdo viršūnė, kiek tai gali tęstis ?????
Kol Lietuvos valstybės aukštuose postuose bus pertekliniai prolenkiški politikai ir kiti veikėjai,tol keliaklupsčiavimas,deja, Lenkijos atžvilgiu tik stiprės ir daugės. Šiuometinės Lietuvos tai didžiulė politinė ir moralinė problema,kuri atsirado visų pirma todėl,kad minėtas politinis ir kultūrinis elitas daugeli atveju neturi stipriaus tautinio stuburo, silpnai mąstantis valstybiškai ir nepakankamas jų valstybinis ir tautinis orumas. Graudu ir tai,kad dabartinė Lietuvos švietimo ir mokslo sistema taip suvelta,kad joje mokymo ir ugdymo turinys grįstas vien liberalmarksistinėmis nuostatomis,-tad jaunoji karta turi silpną supratimą apie valstybinį mąstymą,tautinį patriotizmą ir jai dažnai Tėvynė ten,kur ,, storesnė dešra ir baltesnė duona”.Viltis ir ta,kad jau Lietuvoje atsiranda kritinė masė patriotiškai ir vakstybiškai mąstančių politikų,intelektualų,kultūros veikėjų,kurie deda didžiules pastangas ,kad dabartinę neoliberaliąją valdymo sistemą keisti iš esmės ,belieka tautai visa tai paremti ir atsikratyti nevykūsių politikų,veikėjų.