Gegužės 16 dieną Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje bei Kovo 11-osios licėjuje vyko lietuvių literatūros pamokos. Kelioms sekundėms sugrįžau prisiminimais į savo mokyklos laikus ir pagalvojau „Ką būčiau pagalvojusi, jeigu tada būčiau perskaičiusi lietuvių literatūros pamoka“? Nuoširdžiai prisipažinsiu: „Eilinė lietuvių kalbos pamoka, tik ne su mokytoja, o svečiais.“ Ar taip pasirodė ir šiuolaikiniam jaunimui? Nežinau ir nenumanau. „Nespręsk apie knygą pagal viršelį.“ Amžina tiesa, kurios reikia laikytis nagais ir dantimis. To būčiau palinkėjusi sau iš praeities. Dabar į renginį ėjau kaip jokių išankstinių įsitikinimų neturintis subrendęs asmuo. Ėjau ir laukiau. Sulaukiau Poezijos pavasario paukštės dovanų. Pačių netikėčiausių.
Dėmesį skirsiu Punsko pagrindinės mokyklos bibliotekoje vykusiai paskaitai su Vytautu V. Landsbergiu. Su gitaros krepšiu ant pečių įžengęs žinomas Lietuvos poetas, vaikų rašytojas, teatro ir kino režisierius V. V. Landsbergis linksmai nuteikė susirinkusius vaikus ir mokyklos darbuotojus. Kadangi aplinkui buvo tylu, o moksleiviai susikaupę laukė paruoštos programėlės pradžios, tikėtina, kad svečias prisitaikė prie bibliotekoje tvyrančios auros ir tyčia žengė atsargiais, dideliais žingsniais lyg pavasarinis gandriukas, tiriantis pernai paliktos pievos teritoriją. Aplinka kiek atsipalaidavo, pamačiusi, kad ne povas vaikšto, o savas, kuklus gandras. Mokiniai paruošė neilgą meninę programėlę su nepaprastai gilios prasmės tekstais. Ne bet kokiais, o paimtais iš paties V. V. Landsbergio parašytos apysakos Berniukas ir žuvėdros.
Šiame kūrinyje ne tik vaikai, bet ir suaugusieji gali ieškoti savo paties atspindžių, iš klausimų formuoti atsakymus, spręsti savo problemas, susidraugauti su savimi. Ne be reikalo Lietuvoje sakoma, kad ši apysaka prilygsta alegorinei pasakai Mažasis princas. Būtina paminėti dar vieną faktą, kuris galbūt kitiems galėjo nesukelti jokio įspūdžio, tačiau tuo metu, kol vieni vaikai tyliai sėdo prie stalų, o kiti tyliai nešiojo arbatos puodelius, viskas aplink skendo tylaus šiugždesio garsuose.
Nebuvo nepatogu, kaip būna įprastai. Rodos, viskas, net ir tyla, buvo surežisuota, tačiau jos reikėjo prieš artėjančią nepaprastą paskaitą su V. V. Landsbergiu. Viskas prasidėjo paprastais klausimais: Kas yra kūryba? Kaip kurti? Atsakymo buvo galima ieškoti patirtuose plotuose, tačiau ne šį kartą. Argi vaikams galima rasti atsakymą į tokį sunkų klausimą? Galima, bet tik tokiu būdu, kokiu pateikė svečias iš Lietuvos. Paskaita buvo neįprasta, jaudinanti ir tikra. Nesuvaidinta. Įtraukusi vaikus mąstyti, kurti ir dalyvauti BUVIMO procese.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Vidos Valinčienės nuotr.
