Šiandien Katalikų Bažnyčia mini Pelenų dieną ir pradeda gavėnią – keturiasdešimties dienų susikaupimo bei dvasinio atsinaujinimo kelionę link Velykų. Svarbiausias šios šventės akcentas yra galvų barstymas pelenais, jis simbolizuoja ne tik žmogaus nuodėmę ar trapumą, bet ir viešą atgailos aktą bei nuoširdų norą atsiversti. Pripažindamas savo menkumą, žmogus išgirsta pranašo Izaijo užrašytą Viešpaties pažadą suteikti liūdintiems vainiką vietoj pelenų ir džiugesio aliejų vietoj gedulo.
Pelenų dieną tikintieji kviečiami laikytis griežto pasninko ir susilaikyti ne tik nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus ar prabangaus maisto, leidžiant sau sočiau pavalgyti tik kartą per dieną. Šis keturiasdešimties dienų laikotarpis iki pat Velykų turi gilią simbolinę prasmę, nes primena Jėzaus pasninką dykumoje bei išrinktosios tautos kelionę į pažadėtąją žemę. Įdomu tai, kad šis laikas prilygsta ir žmogaus buvimui prie motinos širdies, todėl gavėnia mus tarytum iš naujo pagimdo bei apvalo nuo susikaupusių ydų.
Tikintieji šiomis dienomis skatinami darbais rodyti meilę artimui, dažniau melstis, skaityti Bibliją bei savanoriškai atsisakyti įvairių malonumų ar pramogų. Lietuvių tradiciniuose papročiuose ši diena neatsiejama ir nuo pavasario laukimo. Senovėje iš bažnyčios sugrįžęs šeimininkas šventintais sudegintų verbų pelenais barstydavo vaikų galvas, o kaime galiojo įvairūs draudimai. Pavyzdžiui, nebuvo galima kepti duonos, kad ši vasarą nepelytų. Po kaimus taip pat vaikščiodavo persirengėliai, siūlydami tariamų vaistų nuo persivalgymo po triukšmingų Užgavėnių.
Vienas svarbiausių šio laikotarpio dvasinių akcentų yra Kryžiaus kelias, kuris padeda giliau apmąstyti Kristaus auką. Punsko bažnyčioje lietuvių kalba Kryžiaus kelias bus einamas kiekvieną gavėnios penktadienį 17.30 val.
sb, punskas.pl
