Gyventojų ir būstų surašymai vykdomi visose Europos Sąjungos valstybėse narėse kas dešimt metų. Taigi 2021 m. tai jau atliko arba atlieka visos ES šalys. Lietuvoje gyventojų ir būstų surašymas prasidėjo sausio 1 d. ir tęsis iki metų pabaigos. Jis vyksta tik elektroniniu būdu ir atliekamas administracinių šaltinių pagrindu. Gyventojų nelanko surašinėtojai, jų duomenys paimami tiesiai iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų. Išankstinius surašymo rezultatus Statistikos departamentas pradės skelbti metams baigiantis.
Lenkijoje gyventojų ir būstų surašymas vyksta nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Taigi, iki jo pabaigos beliko vos kelios dienos. Iki rugsėjo vidurio, kaip praneša Centrinės statistikos tarnyba, duomenis pateikė per 80 proc. šalies gyventojų. Surašymas yra privalomas, todėl šios pareigos neatlikusiems arba atsisakiusiems tai padaryti gresia piniginė bauda (iki 5 tūkst. zl).
Kokios žinios renkamos apie žmones surašymo metu? Pagrindiniai duomenys yra demografiniai ir ekonominiai. Juos paskelbus sužinosime, kiek Lenkijoje 2021 m. kovo 31 d. buvo gyventojų, kokios lyties, amžiaus, kiek jų gyveno kaimuose, kiek miestuose, ar per pastarąjį dešimtmetį daug jų emigravo iš vienos vietos į kitą (pvz., iš kaimo į miestą ar į kitas šalis), kokia jų šeiminė padėtis, kokioje šalyje jie gimę ir kt. Renkama taip pat informacja apie gyventojų užimtumą (ar žmonės turi darbą ar yra bedarbiai; kokia jų profesija, įdarbinimo forma, darbo laikas ir pan.), naudojimąsi valstybės šalpos formomis, domimasi neįgalumo formomis, išsimokslinimu, taip pat žmonių tautybe, namų kalba ir tikėjimu. Į kai kuriuos surašymo klausimus galima ir neatsakyti (t. y. anketose tokia galimybė yra), pvz., apie neįgalumo formas ar tikėjimą. Kitą anketos dalį sudaro klausimai apie būstus ir jų gyventojus. Teiraujamasi, kiek žmonių gyvena viename namų ūkyje, kokie jų giminystės ryšiai, kokiomis sąlygomis gyvena (kiek kv. m turi būstas, kokie jo šildymo šaltiniai, kokios sanitarinės sąlygos ir pan.).
Apjungus visus šiuos duomenis, bus parengti ir paskelbti gyventojų ir būstų 2021 m. surašymo statistiniai rodikliai (nuolatinių gyventojų skaičius, jų sudėtis pagal pagrindines demografines ir socialines ekonomines charakteristikas, pasiskirstymas šalies teritorijoje, šeimų apsirūpinimas būstais ir kt.). Įvairūs statitistiniai duomenys padeda kuriant valstybės raidos strategiją, vykdant įvairias reformas ir pan. Jais domisi taip pat sociologai, istorikai, geografai, politologai ir, žinoma, demografai.
Kaip įdomybę galima pateikti žiupsnelį informacijos apie mus pačius iš ankstesnių surašymų. Tiek 2002, tiek 2011 m. surašymo duomenys patvirtina maždaug stabilų lietuvių tautybės gyventojų Lenkijoje skaičių. Dauguma jų ir toliau gyvena kompaktiškai Punsko ir Seinų krašte. Tačiau visi jaučiame, kad mūsų čia kaskart mažiau, išvykstame mokytis, dirbti ir gyventi kitur. Kad vyksta stipri migracija, patvirtino 2011 m. surašymo rezultatai. Palenkės vaivadijos lietuviai sudarė tik 60 proc. visų Lenkijoje gyvenančių lietuvių. Vadinasi, vos per vieną dešimtmetį (nuo 2002 m.) lietuvių Palenkės vaivadijoje sumažėjo net 30 proc. Akivaizdu, kad šių metų surašymo rodikliai bus dar didesni.
Kita įdomybė, privertusi aiktelėti lenkų tyrėjus, buvo lietuvių kalbos vartojimas namuose. Pasirodo, per 2011 m. surašymą tvirtai pareiškėme, jog namie kalbame tik lietuviškai. Tokių tarp mūsų buvo per 60 proc. Kitos tautinės mažumos teigė gimtąją kalbą namuose vartojančios pramaišiui su lenkų kalba. Toks tautybės ir deklaruojamos namų kalbos atitikimas mūsų atveju tyrėjams padarė didžiulį įspūdį.
Ką sužinosime apie save po šiųmetinio surašymo? Koks bus 2021 m. Lenkijos lietuvių tautinės mažumos portretas, atskleis surašymo rezultatai. Kad tas portretas būtų tikras, privalome susirašyti. Dar ne vėlu tai padaryti. Galima internetu spis.gov.pl, galima skambinti telefonu 22 279 99 99. Punsko valsčiaus gyventojams susirašyti padeda valsčiaus darbuotojai.
nb, punskas.pl
