Birželio 18 dieną Suvalkų krašte viešėjo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Ji lankėsi Seinų, Vidugirių, Punsko ir Suvalkų lietuviškose mokyklose. Feisbuko paskyroje apie vizitą Suvalkų krašte rašoma:
„Iki 20 tūkstančių – maždaug tiek lietuvių kilmės žmonių gyvena Lenkijoje.
Arti 400 mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių Lenkijoje kasdien mokosi lietuvių kalba.
Šiandien su viceministru Jonu Petkevičiumi turėjome galimybę apsilankyti visose penkiose Seinuose, Punske ir Suvalkuose esančiose formaliojo lituanistinio švietimo ugdymo įstaigose: Seinų „Žiburio“ mokykloje, Punsko Kovo11-osios bendrojo lavinimo licėjuje, Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje, Vidugirių ir Suvalkų pagrindinėse mokyklose.
Nepaisant nedidelio mokinių skaičiaus, galėjome savo akimis įsitikinti, kad ir lietuvių kalba, ir kultūros sklaida čia itin gyva. Apie tėvynę moksleiviai ir pedagogai atsiliepia pačiais gražiausiais žodžiais, pakalbinti vaikai pasakojo, kad lankosi pas giminaičius Marijampolėje ar Vilniuje, ant sienų mokyklose kabo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tematikos piešiniai, o nuostabiais tautiniais drabužiais pasipuošę jaunieji dainininkai ir šokėjai drąsiai galėtų pasirodyti Moksleivių dainų šventėse.
Žinoma, kaip ir Lietuvoje, taip ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje mokyklų situacija skirtinga. Pavyzdžiui, Suvalkai yra augantis regionas, į kurį keliasi ir jaunos lietuvių šeimos – šiuo metu lietuvių kilmės žmonių čia yra apie 2000, tad mokykla mato perspektyvą augti. Tuo metu Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje yra klasė, kurioje mokosi vos vienas vaikas.
Kai kurioms ugdymo įstaigoms trūksta finansų pastatams, kai kurios kasmet susiduria su išlikimo problema. Vienas jų finansuoja vietos savivalda, prie kitų išlaikymo prisideda ministerija. Amžinu tapęs ir vadovėlių lietuvių kalba klausimas.
Lietuvos siekis – kad Lenkija visiškai finansuotų visų bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių vertimą į lietuvių kalbą, tačiau realybė kitokia – pernai ŠMSM skyrė 82 tūkst. eurų trijų vadovėlių leidybai.
Iššūkių netrūksta, o prisidėti juos sprendžiant turi abi pusės. Šiandien pagrindinis mano tikslas buvo pamatyti, susipažinti ir išklausyti bendruomenių mintis ir lūkesčius.
Nudžiugino, kad kai kurie pedagogai, paklausti, su kokiomis problemomis susiduria, su šypsena kalbėjo, kad iš esmės viskas yra gerai.
O juk viską ir sukuria patys žmonės – todėl nenuostabu, kad šios mokyklos Lenkijoje gyvuoja ir 20, ir jau beveik 70 metų. Kai mokytojai į savo darbą įdeda labai daug širdies, rezultatai ir meilė Lietuvai yra akivaizdūs. Būtent tai yra geriausia ir nuraminanti žinia.
Kalbėtis, tartis ir ieškoti sprendimų su Lenkija taip pat esame nusiteikę – ir dėl vadovėlių leidybos, ir dėl mokyklų finansavimo užtikrinimo.“
