Kovo 20-ąją, minint Tarptautinę laimės dieną, buvo paskelbta kasmetinė JT „Pasaulio laimės ataskaita“. Ją jau 12 metų iš eilės rengia Oksfordo universitetas kartu su „Gallup“ institutu, JT organizacija ir kitais. Ataskaita sudaroma renkant duomenis iš daugiau nei 140 šalių apie žmonių pasitenkinimą per paskutinius trejus metus.
Aštuntą kartą laimingiausia pasaulio šalimi buvo pripažinta Suomija. Reitingo apačioje atsidūrė Afganistanas.
Lietuva šiemet užėmė 19 vietą. Ji vienintelė Baltijos šalis, patekusi į Top 20 laimingiausių šalių sąrašą. 2024 m. tarp jaunesnių nei 30 metų respondentų Lietuva užėmė pirmąją vietą. Lietuva per pastaruosius šešerius metus reitinge nuolat kilo aukštyn. Šalis 2017-aisiais buvo 52 vietoje. Lietuvos patekimas į 20-uką nuteikia labai optimistiškai.
Į laimingiausių šalių dvidešimtuką pirmą kartą nepateko JAV ir Vokietija. JAV užėmė žemiausią vietą per visą istoriją – iš 23 vietos nukrito į 24 vietą. 2012 m., kai ataskaita buvo paskelbta pirmą kartą, ji buvo 11 vietoje. Valstijos yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose „mirčių iš nevilties“ (mirčių nuo savižudybių ar piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis) skaičius išlieka aukštas ir toliau auga. Prie prastėjančių JAV, kaip ir kai kurių Europos šalių, pozicijų prisidėjo politinė poliarizacija.
Laimės lygis padidėjo Čekijoje (18 vieta), Slovėnijoje (21 vieta) ir Jungtinėje Karalystėje (20 vieta). Aukštas laimės pozicijas užima Pietų ir Centrinės Amerikos šalys. Jų gyventojus sieja stiprūs socialiniai ryšiai. Į pirmąjį dešimtuką pateko Kosta Rika (6 vieta) ir Meksika (10 vieta). Lotynų Amerikos visuomenės, nors dažnai ir skurdesnės, yra laimingos.
Lenkija laimingiausių pasaulio šalių sąraše užima 26 vietą ir, palyginti su praėjusiais metais, pakilo devyniomis pozicijomis aukštyn. Taigi, atsilieka nuo JAV, bet lenkia Prancūziją (33 vieta), Ispaniją (38 vieta) ar Italiją (40 vieta).
Lenkijos moterys ir vyrai laimę randa šeimose (36 proc.), būdami vertinami ir mylimi (35 proc.), kontroliuodami savo gyvenimą (25 proc.). Toliau sąraše rikiuojasi socialinis statusas. Lenkų pasitenkinimo jausmą mažina finansinė padėtis (58 proc.), psichinė (30 proc.) ir fizinė sveikata (28 proc.). 22 proc. suaugusiųjų lenkų (daugiau kaip 6,5 mln.) per pastaruosius penkerius metus kreipėsi pagalbos į psichoterapeutą. Deja, net trys milijonai negali sau leisti pasinaudoti tokia pagalba. Didėjanti gerovė nereiškia laimės.
sb, punskas.pl
