Net labiausiai įtemptas Šaltojo karo momentas nesukėlė to, kas įvyko 1995 m. sausio 25 d. Tą dieną, reaguodama į įspėjančias žinias, Rusijos valdžia pirmą kartą istorijoje pradėjo tiesioginę branduolinio ginklo parengimo atakai procedūrą.
Aštuonias įtemptas minutes pasaulis stovėjo ant branduolinio karo ribos. Viskas prasidėjo 1995 m. sausio 25 d. rytą. 9.24 val. Maskvos laiku Olenegorsko radarų stoties (Murmansko sritis) operatoriai ekrane pastebėjo grėsmingą blyksnį.
Rusams atrodė, kad šiaurės vakarų Norvegijos pakrantėje paleista daugiafazė raketa, kuri labai greitai kilo į dangų. Analizuodami jos trajektoriją, kariškiai padarė išvadą, kad tai gali būti Trident balistinis projektilis, paleistas iš JAV povandeninio laivo. Radarų operatoriai sulaikė kvapą. Tokio tipo raketa galėjo per ketvirtį valandos nunešti aštuonias branduolines galvutes iki Maskvos.
Nedelsiant buvo pranešta Rusijos Federacijos prezidentui Borisui Jelcinui. Ir būtent tada, pirmą ir vienintelį kartą istorijoje, branduolinį ginklą turinčios valstybės vadovas atliko tiesioginį pasirengimą atakai. Jis atidarė vadinamąjį „branduolinį lagaminą“ su kodais raketų branduolinių galvučių paleidimui.
Po maždaug dešimties minučių gautas skubus pranešimas: Rusijos niekas nepuola. Raketa nebuvo nukreipta į Maskvą, ji pasisuko priešinga kryptimi ir nukrito Spitsbergene. Jelcinas uždarė „lagaminą“ ir jau daugiau niekas niekada juo nesinaudojo.
Apie pavojingą incidentą Rusijos piliečiai nebuvo informuoti. Maskvos naujienų agentūros telegramos buvo išsiųstos pasauliui tik po kelių valandų. Iš pranešimų atrodė, kad rusai numušė į jų šalį skrendančią raketą. Tik po valandos „Interfax“ pataisė žinias, perduodamas tikrus faktus.
Tai patvirtino ir Norvegijos gynybos ministerija, teigdama, kad raketos paleidimas buvo visiškai taikus. Tai buvo dalis civilinės mokslinės programos, skirtos tirti Šiaurės pašvaistę. Skrydis vyko pagal planą ir baigėsi numatytame punkte Spitsbergene. Panika Maskvoje buvo nesuprantama, nes kelias savaites prieš paleidimą apie raketą buvo informuota 30 šalių, tarp jų ir Rusija.
Rusijos kariuomenė vis dar svarstė, ar tai buvo provokacija, skirta išbandyti jų radarų sistemas. Maskvos valdžia jautriai reagavo į tokius dalykus nuo 1987 m., kai 19-metis vokietis Mathias Rust pajuokė sovietinę priešlėktuvinę gynybą. Jis netrukdomas nelegaliai perskrido virš SSRS teritorijos ir nusileido Raudonojoje aikštėje.
Paaiškėjo, kad informacija apie meteorologinės raketos „Black Brant XII“ paleidimą, išsiųsta 1994 m. gruodį Rusijos užsienio reikalų ministerijai, nebuvo perduota ten, kur turėjo patekti. Todėl apie raketos paleidimą nieko nežinojo nei Generalinis štabas, nei kitos Rusijos karinės pajėgos, įskaitant radarų tarnybas.
1995 m. sausio 25 d. incidentas šiandien laikomas anekdotu branduolinio ginklo istorijoje, tačiau nuomonės apie jo svarbą nesutampa. Pasak vienos CIA darbuotojos, tai buvo „pavojingiausias branduolinių raketų eros momentas“. Precedento neturintis „atominio lagamino“ naudojimas priartino pasaulį prie apokaliptinės katastrofos labiau nei bet kada istorijoje.
sb, punskas.pl
