Kapčiamiesčio poligonas: iššūkiai ir nuogąstavimai

Suvalkų koridorius – strateginė vieta Lietuvos valstybės saugumui – šiuo metu tampa diskusijų objektu dėl planuojamo Kapčiamiesčio poligono. Neseniai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi šiame miestelyje, kur susitikęs su vietos bendruomene patikino, kad poligonas yra svarbus Lietuvos gynybai, atgrasymo efektui bei bendradarbiavimui su sąjungininkais.

„Kapčiamiesčio poligonas atsirado dėl geopolitinio samprotavimo: čia yra Baltarusijos siena, čia yra garsusis Suvalkų koridorius – viena iš galimų grėsmės vietų. Turėti poligoną būtent čia yra nepaprastai svarbu geopolitiniu ir bendradarbiavimo su Lenkija požiūriu“, – kalbėjo prezidentas.

Prezidentas patikino, kad poligonas reikalingas Lietuvos kariuomenei, siekiant sustiprinti kolektyvinę gynybą ir užtikrinti šalies pasirengimą atgrasymui.

„Šiuo metu turime ambicingų planų sukurti reikalingą atgrasymo efektą, kad agresoriai nenorėtų mūsų pulti. Pasaulyje situacija sudėtinga – Rusija išlieka grėsmės šaltiniu Europai, todėl turime stiprinti savo nacionalinę kariuomenę. Tam reikalingi poligonai“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas paaiškino, kad mažesniuose poligonuose pratybas gali vykdyti nedaug karių – iki 600. Tuo tarpu planuojamas Kapčiamiesčio poligonas galėtų priimti didesnius vienetus, tokius kaip brigados dydžio dalinys, kas būtina rengiant kompleksines pratybas kartu su sąjungininkais. Šiuo metu didesni poligonai Rūdninkuose ir Pabradėje yra skirti užsienio pajėgoms, todėl Lietuvos kariuomenei reikia nuosavo infrastruktūros objekto strateginėje vietoje.

Lietuvos prezidentas pažymėjo, kad nors poligonas strateginiu požiūriu yra būtinas, reikia rasti kompromisą su bendruomene, išklausyti nuogąstavimus ir užtikrinti, kad pratybos nepakenktų gyvenvietėms ir turizmui. „Vietos gyventojai yra patriotiški ir supranta valstybės saugumo svarbą, tačiau mes privalome bendrauti nuoširdžiai ir sąžiningai“, – teigė G. Nausėda.

Pokalbiuose su bendruomene buvo diskutuojama apie triukšmo poveikį. Numatyta, kad didesnio masto pratybos vyks ne daugiau kaip penkis kartus per metus ir truks iki dešimties dienų, o triukšmo poveikį galima derinti su vietos bendruomene, kad nepakenktų turistų sezonui.

Lietuvos valdžia Kapčiamiestį įvardija kaip tinkamiausią poligono lokaciją, tačiau ne visi Lenkijos ir Lietuvos pasienio gyventojai poligonui pritaria. Pasak Lenkijos Seimo nario J. Niedźwiedzkio, kai kurie kaimai, pvz., Būdvietis, Stanovisko ir Zelva, yra mažiau nei už 500 metrų nuo planuojamos teritorijos. Gyventojai baiminasi triukšmo bei neigiamų turizmo ir ekonominių pasekmių. Gyvenimo kokybės sumažėjimas gali neigiamai paveikti bendruomenės savijautą ir skatinti socialines įtampas.

Seimo narys J. Niedźwiedzki pateikė raštišką paklausimą Lietuvos gynybos ministerijai, kuriame užduodami klausimai: kokių priemonių imamasi pasienio gyventojų saugumui užtikrinti, ar bus vedamos derybos su Lietuvos puse dėl poligono perkėlimo keliais kilometrais giliau į šalies teritoriją.

Neseniai Seinų apskrities taryba, atsižvelgdama į vietos gyventojų nuogąstavimus, priėmė net specialų pareiškimą, ragindama atidžiai įvertinti planuojamo poligono poveikį gyvenvietėms pasienyje.

Kapčiamiesčio bendruomenė, vadovaujama Ramintos Karauskienės, aktyviai gina savo poziciją – rengia raštus institucijoms, organizuoja akcijas ir telkia paramą.

Kapčiamiesčio bendruomenė tvirtina, kad dar nėra visiškai atsakyta į gyventojų klausimus, todėl imasi teisėtų priemonių, kad Seimas, patvirtindamas galutinį sprendimą apie poligoną, įvertintų vietos interesus. Bendruomenė taip pat kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama psichologinės pagalbos gyventojams, o gauti atsakymai, anot bendruomenės pirmininkės, buvo per daug formaliai pateikti.

Šiuo metu Kapčiamiesčio gyventojų nuotaikos prastos – jie pavargę nuo nežinios. Poligono klausimas išlieka sudėtingas: jis būtinas nacionaliniam saugumui, tačiau gyventojų interesai, gyvenimo kokybė ir regiono turizmo potencialas reikalauja atsakingo ir pasverto sprendimo.

Sigitas Birgelis, punskas.pl