Poezijos pavasario Lenkijoje dalyvį poetą Benediktą Januševičių kalbina portalo punskas.pl vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.
Sigitas Birgelis: Malonu bus vėl Tave pamatyti (ir išgirsti) mūsų organizuojamuose Poezijos pavasario renginiuose. Kaip gyveni? Kas naujo?
Benediktas Januševičius: Jau treji metai, kaip gyvenu kaime (Anykščių raj.). Auginu ridikėlius su cibuliais ir stebiu paukščius. Mano sodyboje drąsiai jaučiasi baltosios kielės, didžiosios zylės, bukučiai, varnėnai, čivylių porelė, raudonuodegė, pakrūmėmis čirpauja ilgauodegės zylės, į svečius užsuka gandras, virš galvos ūkauja perkūno oželis, siuva kregždės, sutartines traukia gervės, kadais buvo atsiradusios griežlės, bet dingo, kartais šmėkšteli juodasis gandras… Taip ir gyvenu.
Daug laiko praleidžiu filmuodamas lietuvių rašytojus, daugiau, žinoma, poetus.
Kokią reikšmę Tavo gyvenime turi poezija? Ką ji Tau duoda?
Poezija yra mano namai. Čia man smagu. Sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis poezija man išties padėjo išgyventi.
Kokių aplinkybių vedamas tapai poetu? Kokia buvo pradžia?
Kadaise, dar mokydamasis mokykloje, mėginau groti gitara, bandžiau suburti grupę, ir pamaniau, kad galiu parašyti tekstus savo muzikai… Groti taip ir neišmokau, o tekstų nesilioviau rašyti.
Papasakok apie savo kūrybą. Kurią iš išleistų knygų mėgsti labiausiai?
Naujausia knyga „Žodžiai“ man vis dar svarbi. Čia patekusius eilėraščius dėliojau aštuonerius metus. Kai kurie spėjo pabosti, bet kai kurie vis dar mieli. Smagu, kad jie plačiai pasklido po pasaulį. Išversti į anglų, ispanų, rusų, baltarusių, latvių, lenkų kalbas. Ir verčiami toliau.
Kaip kiti pastebi Tavo kūrybą? Kokių susilauki atsiliepimų – spaudoje ir tarp pažįstamų?
Neblogai. Naujausia mano knyga „Žodžiai“ (2016) susilaukė net dviejų recenzijų ir porą kartų paminėta knygų apžvalgose, regis, teigiamai. Į mano skaitymus paprastai susirenka 12–15 žmonių. Tai neblogai, turint omeny, kad dadaistus publika apmėtydavo bokalais, o D. Charmsą su kompanija po skaitymų suėmė. Bent kol kas niekas į mane nieko nemėto, už kūrybą dar nebuvau suimtas. Nors pasipiktinusių pasitaiko. Kartą vienas vyriškis netgi sušuko: „Kada gi pagaliau baigsis ši nesąmonė?“ Taigi viskas neblogai.
Ar tenka dalyvauti užsienio literatūros renginiuose?
Tikriausiai negalėčiau sakyti, kad tenka dažnai keliauti į svečias šalis. Porą kartų viešėjau Rygoje, festivalyje „Dzejas dienas“. Tai puiki galimybė pasijusti niekam nereikalingu, žinoma, jei Latvijoje neturi bičiulių, ir puiki galimybė apsilankyti Rygoje. Įdomu, ar šio festivalio organizatoriai bent žinojo, kad tai poezijos šventė? O gal jie manė, kad tai dailininkų pleneras? Neturiu supratimo.
Nuostabių žmonių sutikau nedideliame festivalyje Slovėnijoje, Velenės miestelyje. Tai buvo tikrų tikriausia chaoso šventė, dalis dalyvių taip ir liko neskaitę savo kūrybos, tačiau radosi net 14 valandų diskusijų (per 3 dienas!).
Tačiau įdomiausia buvo dalyvauti „The Crowd Omnibus“. Tai buvo 12-os savaičių literatūrinė kelionė per 14 Europos šalių. Ši kelionė padalyta savaitėmis. Viena kompanija keliauja vieną savaitę. Man teko laimė praleisti savaitę Austrijoje. Savaitė su grupe eksperimentuojančių, šiuolaikinių poetų! Skaitėme Vienoje, Miurcušlage, o galiausiai – Grace, kur prie mūsų dar prisijungė nemaža poetų kompanija iš visos Europos. Gaila, bet tam tikros poezijos formos (pvz., vizuali poezija) Lietuvoje laikomos nesąmone. Todėl buvo nepaprastai smagu praleisti bent savaitę tarp bendraminčių.
Ką manai apie dabartinę lietuvių literatūrą? Kieno kūryba patinka, ką mėgsti skaityti?
Man sunku kalbėti apie visą lietuvių literatūrą, nes prozos skaitau palyginti nedaug, bet jei pažvelgtume į poeziją, man regis, nemaža poetų vis dar gyvena XIX amžiuje. Keista yra tai, kad jie ne tik gyvena XIX a., bet juda iš XIX a. pabaigos į pradžią… Na, ką padarysi. Kai man buvo 20 metų, įsivaizdavau, kad po 2000-ųjų Lietuvoje jau turėtų būti daug įdomių šiuolaikinių poetų, bet, rodos, atvirkščiai, ir atsirado daugybė senovinių poetų. Gal ne tiek savo forma, kiek turiniu.
Iš vyresnių labai mėgstu Stasio Jonausko eilėraščių rinkinį „Spaliai“, Gintaro Patacko kūrybą, daug laiko praleidžiu tarp savo kartos ir jaunesnių poetų. Mėgstu Mindaugo Nastaravičiaus, Vytauto Stankaus, Aušros Kaziliūnaitės, Donato Petrošiaus poeziją. Nudžiugino pernai pasirodęs Dovilės Kuzminskaitės eilėraščių rinkinys „obsesijos“, manau, turėtų būti įdomi rudeniop išeisianti Ernesto Noreikos knyga „Apollo“… Ką gi, apie tai galėčiau kalbėti ilgai.
Ačiū už pokalbį.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Poetą Benediktą Januševičių bus proga pamatyti ir išgirsti Poezijos pavasario renginiuose:
gegužės 13 d.:
- 12.00 val. – Seinų kunigų seminarijos Lietuviškoje menėje
- 18.00 val. – Punske, kun. S. Norkaus name
gegužės 14 d.:
- 9.00 val. – Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos svetainėje
- 18.00 val. – Varšuvos universitete (skvere priešais Polonistikos fakultetą)
gegužės 15 d.:
- 11.00 val. Lazienkų parke (Łazienki Królewskie)
Kviečiame dalyvauti Poezijos pavasario renginiuose!
