2022 m. spalio 2 d., sekmadienio popietę, Punsko lietuvių kultūros namuose įvyko LKN mišraus choro „Dzūkija“ 65-asis jubiliejus.
„Aušros žvaigždė“ – šia daina „Dzūkijos“ choras, pasipuošęs tautiniais kostiumais, pradėjo iškilmingą koncertą.
Po jos užsakovė Gintarė kreipėsi į žiūrovus šiais žodžiais: „Laikas matuojamas įvairiais tarpsniais – valandomis, metais… Jų tėkmė būtų neapčiuopiama, jei neįvertintume laiko atkarpas užpildančio turinio – įvykių, nuveiktų darbų, mus supančios aplinkos ir mūsų pačių kaitos. Kiekviena reikšminga sukaktis – lyg kalvelė gyvenimo kelyje, verčianti stabtelėti ir apsidairyti. Šiandien visagalis laikas chorui „Dzūkija“ baigia skaičiuoti 65-uosius kūrybinės veiklos metus. Gal tai likimas, laiminga žvaigždė ar didelis choro vadovų nuopelnas, kad šis dainos mėgėjų būrys vis dar muzikuoja Punsko lietuvių kultūros namuose.
Chorą „Dzūkija“ 1957 metais subūrė ūkininkas bei savamokslis chorvedys Vincas Valinčius. Nenutrūkstama choro veikla tęsėsi iki 1980 metų. Po trylikos metų pertraukos, 1993 metais, Punske vėl suskambėjo chorinės dainos. Per 65-erius metus chore dainavo apie 200 žmonių, jam vadovavo savamoksliai chorvedžiai: Vincas Valinčius, Vlada Pajaujienė, Algirdas Jonas Vaina, Kostas Sidaris bei profesionalūs chorvedžiai, atvykę iš Lietuvos: Vytautas Pečiulis, Adrijana Juškevičienė, Jonas Pavilonis, o nuo 2003 metų iki šios dienos – Vidas Simanauskas.
Dangaus pasiuntiniai į amžiną kelionę išsivedė 6 choro vadovus bei būrį choro dainininkų. Lai gyva atminties versmė išsaugos tai, kas gera, šventa, neužmirštama…“
Išėjusieji buvo pagerbti tylos minute.
„Dzūkijos“ choro repertuare netrūksta klasikinių, religinio pobūdžio dainų, tačiau gausiausias dainų rinkinys – lietuvių liaudies ir harmonizuotos dainos, kuriomis išreiškiama meilė tėvynei, gimtinės grožiui, Dzūkijos kraštui, laisvei, savo artimui… tad jubiliejiniame koncerte negalėjo pritrūkti būtent jų. Skambėjo: „Mano Dzūkija“, „Tris dzienas“, „O kai sauliūtė tekėjo“.
Toliau užsakovė tęsė: „Vieni myli muziką, nes su ja augo šeimoje, kitus tiesiog vilioja kolektyvo vardas ir gera kompanija. Žinoma, turbūt kartais norėtųsi repetuoti mažiau, tačiau ilgainiui suprantama, kad kitaip tiesiog negalima. Juk kur kas didesnis pasitenkinimas, kai galutinis rezultatas yra gerai atliktas kūrinys bei galimybė dalyvauti įvairiuose renginiuose. Nuo 1994 metų choras dalyvavo visose Lietuvių dainų šventėse, tradicinėje Punsko lietuvių kultūros namų organizuojamoje chorų šventėje „Lietuva brangi“, IX dainų šventėje Toronte, įvairiuose renginiuose ir festivaliuose Lietuvoje ir Lenkijoje.“
„Dzūkijos“ choras atliko šias lietuvių liaudies dainas: „Po aukštus kalnus“, „Padėk, Diev, mergyte“ bei „Šią naktelę per naktelę“. Šia daina „Dzūkija“ baigė pirmąją koncerto dalį. Atėjo laikas padėkų ir sveikinimų akimirkai.
Choristai dėkojo savo vadovui Vidui Simanauskui: „Ačiū, Vadove, kad tikite mumis, kad atkakliai važiuojate netrumpą kelią, norėdamas mus vis dar jungti, mokyti, skatinti neatsilikti, vesti į didžiausią Lietuvos sceną Dainų šventėje. Mes galim dar daugiau, galim augti! Visi ieškokim būdų, kad choras kaskart švęstų sekančius jubiliejus – nesustokim mes ir skatinkim kitus dainuojančius jungtis ir dar labiau stiprint mūsų „Dzūkiją“.
Tai mes visi, kaip choras, kaip vieninga grupė, kuriame didžiausią jėgą, nes tik būnant kartu – tai ką darome – turi prasmę. Tikras choras, taip kaip ir tauta, valstybė ar giminė, šeima – yra tiek stiprus ir darnus, kiek stiprus ir pasitikintis savim yra silpniausias jo narys. Kiekvienas choristas yra svarbus, kiekvieno balsas (silpnesnis, ar kartais užkimęs) – yra svarbus. Visi garsai, kuriuos išduodame (aišku, pagal „popierius“ 🙂 ir vadovo ranką) – turi reikšmę, nes iš jų visų gimsta stebuklas – gražiai skambanti, ausiai ir sielai maloni daina ar giesmė. Ačiū, kad esate.“
„Dzūkijos“ dainininkai taip pat pagerbė koncertmeisterę, choro bičiulę Liną Abromavičienę bei garbingą svečią, visuomet palaikantį punskiečius, Darių Zimnicką – Varšuvos Frederiko Šopeno muzikos universiteto profesorių, daugelio prestižinių Varšuvos chorų dirigentą ir vadovą. Beje, Darius „Dzūkijos“ chorui įteikė ypatingą dovaną – savo kompoziciją „Namų giesmė“ (Algio Uzdilos žodž.).
Po to į sceną skubėjo visi, kas norėjo pasveikinti „Dzūkiją“ su jos švente: LKN direktorė Asta Pečiulienė, choreografinio sambūrio „Jotva“ vadovė Kornelija Mauliūtė, vaikų ir jaunimo vokalinė grupė „Balsynėlis“ ir jo vadovė Egidija Grimalauskienė, LKN klojimo teatro vadovė ir LLB pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, Seinų apskrities viršininko pavaduotojas Antanas Baudys, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, Punsko „Dariaus ir Girėno“ mokyklos direktorius Jonas Vydra, Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorius Alvydas Nevulis, Alytaus kultūros centro kolektyvas „Varsa“ bei Punsko parapijos jaunimo šlovinimo grupė „Kairos“.
Išėjus „Dzūkijos“ choristams, užsakovė į sceną pakvietė svečius: „Balsynėlio“ jaunimą bei „Varsos“ dalyvius. Jiems dainuojant, „Dzūkija“ ruošėsi kitai koncerto daliai. Punskiečiai, pasipuošę naujai pasiūtais sceniniais rūbais, rikiavosi užkulisiuose.
Užsakovė tęsė pasakojimą apie „Dzūkijos“ veiklą: „Nuo 2003 metų chorui vadovauja Vidas Simanauskas, kuris surado kelią ne tik į Punską, bet ir į „Dzūkijos“ širdį. Vadovas greitai suvienijo du chorus „Varsą“ iš Alytaus ir „Dzūkiją“ iš Punsko. Dažnai abu kolektyvai tampa vienu didžiuliu choru, jie vykdo bendrus projektus bei rengia koncertus. Dar vienas dalykas, kuris sujungė šiuos chorus, tai kelionės. Dabar yra daug galimybių keliauti, tačiau tie, kurie į kelionę nuvyksta su choru, supranta, kad keliaudami patys vieni tokių įspūdžių, kokius patiria grupėje, niekada nepatirs pavieniui. Bendros kelionės nuvedė į festivalius ir šventes Latvijoje, Gruzijoje, Kretoje, Italijoje.“
Prie scenoje laukiančių Alytaus „Varsos“ dainininkų prisijungė ir Punsko „Dzūkija“. Abu chorai kartu atliko šias dainas: „Giedu dainelę“ (dirigavo abiejų chorų vadovas Vidas Simanauskas) ir „Skriski skriski Lietuvėlėn“ (dirigavo „Varsos“ choro chormeisterė Klaudija Aleksandravičiūtė). Beje, tai nebuvo paskutinė bendra chorų daina. Vadovas Vidas Simanauskas į sceną pakvietė Darių Zimnicką. Jo diriguojamas jungtinis choras padainavo „Kur giria žaliuoja“.
Po to chorai trumpam iš scenos pasitraukė, ekrane pasirodė „Dzūkijos“ choro veiklos, kelionių, koncertų akimirkų vaizdai, o užsakovė tęsė: „Giliai atmintyje choro dainininkams išliko kalėdiniai koncertai mūsų krašto bažnyčiose. Spindinčios kalėdinės eglės, žvakių šviesoje skambėjusios giesmės ir dainos sukūrė ypatingą dvasinį pakylėjimą bei šventinę nuotaiką. „Dovana turėti galimybę būti laike, kuriame duodamas šansas įgyvendinti, kurti, daryti ir ieškoti, analizuoti, semti. Ji duodama kiekvienam. Idealus laikas arba dieviškasis „kairos“ būna kas dieną, nes „viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena“. Šiandien „Dzūkijos“ choras kartu su Punsko parapijos vokalinės-instrumentinės jaunimo šlovinimo grupės „Kairos“ dainininkais ir muzikantais, vadove Birutė Venslauskiene, pristato bendrą projektą.“
Scenoje pasirodė kelios kartos: „Dzūkijos“ dainininkai ir „Kairos“ vaikai ir jaunimas. Visi jie atliko giesmę „Tavo žodis“. Tai iš tiesų buvo naujovė; choras dar niekada nedainavo su kita grupe, su tokia instrumentų gausa. Tai nauja kokybė, nauja patirtis, galimybė mokytis vieniems iš kitų ir iš naujo tobulėti.
Koncerto finale į sceną buvo pakviesti visi šventės dalyviai: „Varsa“, „Balsynėlis“, „Kairos“, „Dzūkija“ bei jos buvę dalyviai. Kartu jie padainavo visiems gerai žinomą Vytauto Kernagio (pagal Salomėjos Nėries žodž.) dainą „Mūsų dienos kaip šventė“.
Nuotraukų autorė Virginija Karčiauskienė.
Božena Bobinienė, punskas.pl
„Dzūkijos“ choro vardu nuoširdžiai dėkoju visiems, kas talkino ruošiant 65-ojo jubiliejaus šventę. Šventei buvo ruošiamasi jau iš anksto: parinktas atitinkamas repertuaras, pakviesti svečiai, paruoštas bendras kūrinys su vaikais ir jaunimu, pasiūti nauji sceniniai kostiumai…
Ypatingai dėkojame:
Koncerto režisieriui, choro vadovui Vidui Simanauskui,
Scenarijaus autorei Jolantai Jonušonytei,
Užsakovei Gintarei Vektoriūtei,
Dariui Zimnickui ir Algiui Uzdilai už dainą „Namų giesmė“,
Garso operatoriui, parūpinusiam taip pat skaidres, Robertui Slovikui,
Punsko krašto vaizdų fotografui Valdui Žilioniui,
Punsko LKN direktorei Astai Pečiulienei už šventės koordinavimą,
Naujų sceninių rūbų siuvėjai Maženai Krakauskienei,
Oficialiems šventės rengėjams – Punsko LKN ir LLD,
Pagrindiniam šventės rėmėjui – Palenkės vaivadijos maršalkos įstaigai,
Šventės ir choro veiklos rėmėjams: Lietuvos URM programai Globali Lietuva,
LR vidaus reikalų ir administravimo ministerijai.
Šventės ir choro veiklos rėmėjai: Lietuvos URM programa Globali Lietuva bei LR vidaus reikalų ir administravimo ministerija
Nuotraukų autorė Virginija Karčiauskienė
