Vytautas Prabulis gimė 1923 m. sausio 23 d. Mockavos kaime. Baigęs keturmetę Mockavos mokyklą, padėjo motinai ūkininkauti. 1940 m., sovietams okupavus Lietuvą, Prabulių šeima (Jonas ir Vytautas) užsiiminėjo bėgančiųjų nuo sovietų represijų pervedimu per sieną. 1941 m. kovo pradžioje jie turėjo pervesti Lietuvos karo aviacijos generolą, Lietuvos lėktuvų konstruktorių Antaną Gustaitį. Užėjus sovietams, A. Gustaitis atsisakė jiems konstruoti lėktuvus. Žinojo, kad rusai nepaliks jo ramybėje. Prasidėjus masiniams trėmimams, Gustaitis sutvarkė savo žmonai ir dukroms repatrijavimo į Vokietiją dokumentus. Pats leidimo išvykti negavo. Stengėsi JAV vizos, bet veltui. Tuomet Lietuvos aviacijos generolas nusprendė iš okupuotos Lietuvos pasitraukti nelegaliai. Jam padėti pažadėjo vokiečių organizacijos Lietuvoje „Kulturverband“ vadovas ir žvalgybos rezidentas Richardas Kosmanas (vokiečių okupacijos metais jis buvo Kauno SS oberšturmfiureris). Per sieną Gustaitį turėjo pervesti Jonas ir Vytautas Prabuliai iš Mockavos bei Mockų kaimo Vincas Anza. 1941 m. kovo 4 d. aviacijos generolas, Jono Prabulio lydimas, traukiniu išvyko iš Kauno į Alytų. Šeštokuose jo laukė rogėmis atvykęs Jonas ir Vytautas Prabuliai bei Vincas Anza. Pusė kilometro už Šeštokų geležinkelio stoties roges sustabdė sovietų pasieniečiai. Gustaitis pasileido bėgti. Pasigirdo šūviai. Gustaitis sustojo ir pasidavė. Tą pačią dieną jis su sulaikytais broliais Prabuliais ir Anza buvo nugabentas į Kauno kalėjimą. Po kelių dienų, kovo 7-ąją, NKGB komisaro V. Merkulovo įsakymu su specialia palyda A. Gustaitis buvo išvežtas tardyti į Maskvą ir uždarytas į Butyrkų kalėjimą. Jonas ir Vytautas Prabuliai bei Vincas Anza buvo tardomi Kauno kalėjime. 1941 m. birželį, vokiečiams užpuolus Sovietų Sąjungą, Prabuliai, kaip ir kiti kaliniai, išėjo į laisvę. Yra išlikę Vytauto Prabulio tardymo protokolai, kurie publikuojami metraščio „Terra Jatwezenorum“ 11 tome (2 nr.). Pateikiu vieną dokumentą.
Parodymai kaltinamojo Prabulio Vito Vinco
1941 m. kovo 5 d.
Klausimas: Papasakokite, esant kokioms aplinkybėms jūs buvote sulaikytas?
Atsakymas: Vakar 1941 m. kovo 4 d. apie 6 val. vakaro aš su savo bičiuliu Anza iš Mockų k. važiavome iš Šeštokų namo.
Į Šeštokus aš važiavau savo reikalais pas siuvėją ir pirkinių. Nuvažiavome nuo Šeštokų pusę kilometro. Manęs paprašė pavėžėti vienas nepažįstamas vyras. Jo pavardės nežinau, buvo apsirengęs trumpu tamsios spalvos paltu ir kepure. Aš sutikau. Pravažiavome apytikriai 680 m. Mus prie tilto sulaikė raudonarmiečiai ir pradėjo tikrinti dokumentus. Kai norėjo patikrinti nežinomojo, kuris važiavo kartu su manimi dokumentus, jis šoko bėgti. Į jį pradėjo šaudyti (4 šūviai) ir sulaikė.
Prie tilto priėjo nežinomas vyras. Išgirdęs šūvius, jis pasuko atgal. Jį ten sulaikė.
Klausimas: Kur prašė jus pavėžėti nežinomasis, kuris sėdo į jūsų vežimą?
Atsakymas: Jis nenurodė vietos, kur ketino važiuoti. Kadangi mus greitai sulaikė, aš nespėjau jo paklausti.
Klausimas: Ką dar galite papildomai pasakyti?
Atsakymas: Neturiu ką pridėti.
Protokolas užrašytas pagal mano parodymus teisingai ir išverstas į lietuvių kalbą tiksliai.
Pasirašau V. Prabulis
Vertimas iš lietuvių ir rusų (parašas)
Apklausė vyr. operatyvinis darbuotojas (parašas)
1945 m. balandį Vytautas Prabulis, vengdamas arešto ir represijų, perėjo į Punsko kraštą, kur apsistojo pas Vaičiuliškių Pauliukonius. Šeimininkų padedamas, jis išsikasė tris slėptuves: vieną baloje, vadinamoje Kupstynu, kitą Kapčiuko kalno šlaite, trečią – troboje po grindimis. Tuo metu Vytautas Prabulis priklausė 50 asmenų lietuvių partizanų grupei, kuriai vadovavo Miliauskas-Perkūnas.
1946 m. rugpjūčio 12–13 naktį Seinų sienos apsaugos kariuomenė surengė „miškų valymo“ operaciją ir jos metu suėmė daug Seinų krašte besislapstančių Lietuvos miško vyrų. Vytautas Prabulis suėmimo išvengė, bet nuo to laiko slapstėsi Vaičiuliškėse (pas Pauliukonius ir Mukauskus), Budziske (pas Judickus, Kružikus, Remindavičius, Žukauskus), Senuosiuose Graužuose (pas Nevulius), Slabadoje (pas Liutinskus), Kampuočiuose (pas Stoskeliūnus) ir kt.
1949 m. tapo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininko Jurgio Krikščiūno-Rimvydo adjutantu. 1949 m. liepos 26 d. Vytautas Prabulis su Jurgiu Krikščiūnu, Broniumi Saveikiu ir Antanu Kvedaravičiumi bandė trauktis į Vakarus. Ties Suvalkais jie susišaudė su geležinkelio sargyba. Partizanai, nujausdami išdavystę, kelionę nutraukė ir grįžo į Punsko kraštą. Jurgis Krikščiūnas ir Vytautas Prabulis išsikasė bunkerį Šlynakiemyje, ir buvo ten iki didvyriškos mirties – 1949 m.
(Bus daugiau)
Sigitas Birgelis, punskas.pl
