Jurgita Stankauskaitė. Dalyvavome mokymuose

0

Kovo 26 ir 27 dienomis Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos patalpose Punske vyko mokymai „Žydintys sodai“, kuriuos vedė sertifikuota šiaudelių pynimo specialistė Jurgita Kaščiukaitė-Kutkienė iš Vilniaus. Už šių mokymų suorganizavimą reikia padėkoti LLEKD pirmininkei Aldonai Vaicekauskienei. Tiesą pasakius, jos dėka pavyko ne tik prasmingai praleisti laiką, bet ir išpildyti vieną slapčiausių norų – išmokti nerti šiaudinius sodus. AČIŪ!

Lietuvių kultūroje sodai nuo seno puošė senųjų trobų palubes. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad sodai yra ypatinga puošmena, tačiau neapsigaukime. Etnologai teigia, kad sodus gaminta pirmiausiai dėl praktiškumo. Juos kabindavo virš kūdikio lovelės musėms atbaidyti. Šios neerzindavo mažojo vaikelio, o įsipainiodavo šiaudinio papuošalo labirinte. Žinoma, soduose galima ieškoti ir daugiau prasmių – gilesnių, filosofinių, užkabinant senosios pasaulėžiūros plotus. Sodo forma perteikiamas tobulos visatos vaizdinys. Stebint lėtai besisukantį sodą, randama ramybė, pasineriama į gilų mąstymą, gal net norą ieškoti jame dieviškumo, apsaugos ir šventumo.

Verta pridurti, kad kadaise sodus rišdavo ne jaunos panelės, o močiutės su vaikais. Motinos eidavo dirbti, maistą gaminti, o močiutės užsiimdavo mažąja karta. Taip prisigalvodavo visokių dalykų, mokydamos susikaupimo, rimtumo, atidumo, kruopštumo ir kantrybės.

Sodus rišta ne tik lietuvių kultūroje. Jie žinomi visame pasaulyje ir visur soduose ieškota sakralumo. Kada juos pradėta rišti Lietuvoje? Neįmanoma nustatyti. Deja, neturime tokių senų rašytinių šaltinių.

Sodai rišami ne tik iš šiaudų. Juos galima kurti iš nendrių ar smilgų. Kalbant apie šiaudus, tinkamiausi yra rugių stiebeliai. Avižos visai netinkamos, kadangi jos nepaprastai trapios. Šiaudas turi būti storas. Sodą pasidaryti nėra taip sunku, kaip sunku jam pasiruošti. Pirmiausiai reikia rugius pasėti, laukti birželio mėnesio, kada jie patys gražiausi ir galima pjauti. Po to reikia išdžiovinti saulėje, o norint susikarpyti, būtina sudrėkinti. Priešingu atveju šiaudas skylinės ir nieko gero nebus.

Mokymų metu turėjome gerą ir naudingą laiką. Kokį grožį galime sukurti iš šiaudų, pasižiūrėkite nuotraukose.

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisKryžiaus kelias Punske, 2022
Kitas straipsnis„Kurk Lietuvai“

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia