Minėdama 35-ąsias Sausio 13-osios metines, Lietuvos ambasada Lenkijoje kartu su vietos lietuvių bendruomene surengė virtinę renginių, skirtų pagerbti tuos, kurie prieš tris su puse dešimtmečio apgynė Lietuvos laisvę.
Istorinė Varšuvos stotelė – langas į Vakarus
Minėjimo renginiai prasidėjo simbolinėje vietoje – prie viešbučio „Zajazd Napoleoński“. Čia Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Valdemaras Sarapinas ir įgaliotoji ministrė Jurgita Dapkutė padėjo gėlių prie 2023 m. atidengtos memorialinės lentos.
Būtent šiame pastate 1991 m. sausio–vasario mėnesiais, sovietinės blokados sąlygomis, veikė Lietuvos Respublikos informacijos biuras. Jis tapo kritiškai svarbiu mazgu, užtikrinusiu kovojančios Lietuvos ryšį su pasauliu. Viešbutyje tuo metu gyveno ir tuometinis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas, turėjęs įgaliojimus prireikus formuoti Lietuvos egzilinę Vyriausybę.
Ambasada išreiškė ypatingą padėką pastato bendrasavininkėms Annai ir Liliannai Walczyk už jų bendradarbiavimą puoselėjant šviesų Jano Walczyko, tuometinio viešbučio savininko, suteikusio prieglobstį Lietuvos diplomatams, atminimą.
Laisvės kaina: per asmeninę prizmę ir dokumentikos kadrus
Iškilmingo vakaro metu istorikas dr. Rimantas Miknys skaitė paskaitą apie Sausio 13-osios įvykių įprasminimą valstybės atmintyje, dalydamasis įžvalgomis per asmeninę patirties prizmę. Susirinkusiems taip pat pristatytas režisierės Vitos Drygas dokumentinis filmas „Lietuva bus laisva“.
„Prieš tautos dvasios galią tąnakt atsitraukė netgi tankai“, – sakydamas sveikinimo kalbą pabrėžė ambasadorius V. Sarapinas. Jis padėkojo Lenkijos „Solidarumo“ veikėjams ir visiems Lietuvos draugams, kurie lemiamomis akimirkomis stovėjo petys į petį su laisvės gynėjais.
Jaunoji karta Varšuvoje: neužmirštuolių pieva ant sniego
Atminties estafetę perėmė ir jauniausieji Varšuvos lietuviai. Savaitgalį Varšuvos lietuviška mokyklėlė kartu su ambasados bendruomene susirinko į jautrų minėjimą. Po simbolinio žygio ir susibūrimo prie laužo, vaikai klausėsi autentiškų mokytojos Rūtos pasakojimų apie tai, kokią kainą Lietuvai teko sumokėti už galimybę kurti demokratinę valstybę.
Vienu gražiausių minėjimo akcentų tapo ant sniego „pražydusi“ popierinių neužmirštuolių pieva – simbolis, kad laisvės kova ir jos herojai niekada nebus pamiršti.
Minėjimo kulminacija tapo tradicinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ – ambasados languose nušvito Vienybės, Atminimo ir Pergalės žvakės, dar kartą primindamos apie 1991-ųjų sausį sužibusią viltį, tapusią mūsų šiandienos laisvės pagrindu.
sb, punskas.pl
