Apie dantų priežiūrą galima kalbėti daug. Tačiau kiek bekalbėtum, vis tiek išlieka daugybė mitų, kuriais žmonės tiki. Todėl ir mes dar kartą paklausėme odontologės Dalios Vainos, ar tam tikri teiginiai yra tiesa ar mitai. Kalbina Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė.

Mitas ar tiesa: paskalavus burnos ertmę dantų skalavimo skysčiu, dantys būna švaresni ir labiau blizga?
Dantų skalavimo skysčiai yra labai įvairūs, o jų sudėtis skiriasi. Tam tikrais atvejais gydytojai rekomenduoja vartoti skalavimo skysčius. Kokie tai atvejai? Dažniausiai tuomet, kai yra dantenų uždegimas ir reikia pagalbinės priemonės dantenoms pagydyti. Tada vartojami specialūs skalavimo skysčiai, kurie mažina uždegimą, mažina bakterijų kiekį, kažkiek nuslopina ir kraujavimą. Kitaip tariant, gydo dantenas. O šiaip skalavimo skystis nėra reikalingas. Man atrodo, šios priemonės populiarumui labai didelę įtaką turėjo amerikietiškos reklamos. Skalavimo skystis yra laikomas pagalbine priežiūros priemone. Mes galime jį vartoti, bet nereikėtų to daryti nuolat. Jeigu, tarkime, viduryje dienos turite kažkokį susitikimą ir norite atšviežinti burnos kvapą, tai galite juo paskalauti po maisto. Tačiau tikrai ne nuolat, nes paskui ateina žmonės su kažkokiomis negyjančios žaizdelėmis, su opomis, kurios dažnai atsiranda dėl per aštrių dantų priežiūros priemonių.
Mitas ar tiesa: kuo aštresnė dantų pasta, tuo geriau nuvalo dantis?
Dantų pasta – labai plati tema. Kiekvienas turi mėgstamus dalykus, skonius, tačiau netiesa, kad kuo aštresnė dantų pasta, tuo yra geriau. Dantų išvalymas iš tikrųjų priklauso ne nuo dantų pastos, o nuo valymo technikos. Svarbiau yra išsivalyti gerai su paprastu šepetėliu, kad ir su vandeniu, nei nusipirkti pačią geriausią pastą. Pamakaluosiu pusę minutės – ir dantys išvalyti. Taip nėra. Mes turime fiziškai nuvalyti apnašas nuo danties paviršiaus, kad būtų efektas (2 minutės). Dantis turi būti švarus, kad jis negestų. Dantų pasta tik padengia mūsų dantis įvairiomis veikliosiomis medžiagomis, kurios veikia mūsų burnos ertmėje ir skatina dantų mineralizaciją bei jų atsistatymą.
Jeigu kalbėsime apie balinančias dantų pastas, tai galima sakyti, kad „jos nugraužia“ danties apnašas. Daugumos balinančių dantų pastų sudėtyje yra gan didelių abrazyvo dalelių – jos nuima tą paviršinį pigmentą nuo danties ir optiškai atrodo, kad dantis yra nubalintas. Iš tikrųjų jis lyg stipriau nuvalytas, nes pašalintos paviršinės apnašos, tačiau piktnaudžiaujant balinančiomis pastomis atsiranda ir dantų jautrumas. Tuo tikrai skundžiasi pacientai, nes plonėja emalis. O emalio plonėjimas yra negrįžtamas procesas. Todėl visada sakau, kad balinančiomis pastomis galima kartais pavalyti dantis, bet tai nėra tokia priemonė, kurią turėtume vartoti nuolat, kiekvieną dieną.
Dantų pastų yra visokiausių. Pavyzdžiui, mažinančių dantenų kraujavimą. Jų sudėtyje esama priešuždegiminių medžiagų, kartais stiprinančių dantenas, arba, pavyzdžiui, enzimų Q10. Pastaruoju laiku gana populiarios ir žolinių ekstraktų prisotintos dantų pastos, kurios gali kažkiek numalšinti uždegimą. O tai sumažina ir kraujavimą.
Mitas ar tiesa: kraujuojančios dantenos rodo dantenų uždegimą?
Taip, pats kraujavimas yra uždegimo požymis. Tik klausimas, dėl ko tas kraujavimas atsirado? Ar jis atsirado dėl to, kad mes labai stengdamiesi išvalyti dantis, negailestingai drožiam per dantenas ir sukeliame paviršinį pažeidimą, ar kraujavimas yra atsiradęs dėl užsilaikiusių apnašų, kurios sukelia uždegimą? Jeigu dantenų uždegimą sukėlė apnašos, t. y. buvo prastai išvalyti dantys, tai galima pagalvoti, kad gerai juos išvalius uždegimas turėtų praeiti. Teoriškai per savaitę viskas turėtų susitvarkyti. Jeigu mes gražiai prižiūrime dantis, jokių apnašų nelieka, ypač prie dantenų ir danties linijos, tai iš tikrųjų dantenos sugeba per tą laiką susitvarkyti ir nustoja kraujuoti. Žinoma, yra ir rimtesnių problemų. Tai odontologinės ligos, atsirandančios, pavyzdžiui, dėl to, kad mes patys išvalyti vadinamųjų kišenių negalime. Jei visų apnašų patys nepašaliname, tam yra profesionali higiena. Laikas nuo laiko vertėtų ateiti pas odontologą, kad jis išvalytų giliau esančius audinius, nukrapštytų akmenis.
Mitas ar tiesa: elektrinis dantų šepetėlis daug geresnis pasirinkimas?
Viskas priklauso nuo valymo technikos: kaip esame įvaldę manualinį šepetėlį ir ar mokame valyti su elektriniu šepetėliu. Tai, kad įsigijome elektrinį šepetėlį, visai nereiškia, kad turėsime gražiai išvalytus dantis. Ir viena, ir kita priemone reikia mokėti tinkamai naudotis, nes valymas jomis yra skirtingas. Paprastu rankiniu šepetėliu atliekame vienokius judesius, o visai kitokius judesius reikia atlikti valant elektriniu šepetėliu.
Bus daugiau.
Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė, punskas.pl












































