„Kiek giliai mumyse įsišaknijusi lietuviška tapatybė atskleidžia tai, ar galime pasidžiaugti lietuviškai kalbančiais ir su Lietuva, jos istorija, kultūra save tapatinančiais vaikais. O jeigu dar sulaukiame lietuviškai kalbančių anūkų – tai yra tautybės išsaugojimo pagrindas“, – TV misijai „Pasaulio Lietuva“ sako Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Punsko lietuvių kultūros namų teatro instruktorė, režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.
Punsko lietuvių istorija yra išskirtinė, nes čia gyvenantys tautiečiai ne patys pasirinko, o istoriškai maždaug prieš 100 metų buvo atskirti nuo Lietuvos. Kaip per visą šį laikotarpį tautiečiams pavyko Punską išlaikyti lietuviškiausia vieta Lenkijoje?
Renkasi lietuviškus universitetus
Remiantis garsaus diplomato, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, dar 19-to amžiaus pabaigoje Seinų apskrityje, kuriai priklauso Punsko valsčius, lietuviškai šnekėjo apie 97 proc. gyventojų. Ir šiandien Punskas, kuriame gyvena kiek daugiau nei tūkstantis gyventojų, iš kurių 75 proc. yra lietuviai, – svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras. Čia nuolat veikia vaikų darželis, pagrindinė mokykla, gimnazija ir licėjus, bažnyčia, biblioteka ir leidykla.
Daugiau ČIA
