✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų
Kafarnaumo mieste, šeštadienį nuėjęs į sinagogą, Jėzus pradėjo mokyti. Žmonės stebėjosi jo mokslu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai.
Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“
Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.
Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“ Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį.
Tai Viešpaties žodis.
Evangelijos skaitinį komentuoja – ses. Magdalena Lina Balandytė SF
Šiandien Evangelija mus kviečia žengti į sinagogą. Joje sutinkame Jėzų, mokantį žmones, kurie yra tiesiog priblokšti Jo mokslo, nes tai mokslas, kuris liečia širdį, tariami Žodžiai turi galią. Jėzus kalba ne skambiomis frazėmis, bet taria Žodį iš širdies į širdį. Ir štai Jėzui bemokant įvyksta Jo ir šėtono akistata. Akis į akį susiduria gėris ir blogis. Žinome, kad šėtonas negali tiesiogiai pakenkti Dievui, todėl pasirinko taktiką kenkti kūrinijai ir žmogui – varginti ir vesti į mirtį. Netyroji dvasia puikiai pažįsta Jėzų, žino, kas Jis yra, bet neturi jokios galios Jam. Jėzui tarus Žodį, ji palieka žmogų, nustoja jį kankinti.
Šiandien Žodis natūraliai iškelia klausimą: o kas man yra Jėzus? Ar pažįstu Jį? Ar sutikau Jį savo gyvenime? Kviečiu nuoširdžiai pažvelgti į savo širdį ir nebijoti pripažinti, jei nepažįstu Jėzaus, gal bijau Jį sutikti, o gal kaip tik šiandien yra ta diena, kai visa širdimi pakviesiu Jį į savo gyvenimą.
Nepamiršk, kad piktasis kaip riaumojantis liūtas tyko tave atskirti nuo Jėzaus. Nuodėmės, ydos, žmogiški santykių sunkumai, priklausomybės, tikėjimo sausros, širdies žaizdos neleidžia pamatyti tikrojo Jėzaus veido, kuris su meile žvelgia į tave. Per visas sunkumų naštas šaukis Jėzaus, Jis yra pasiruošęs tau padėti ir dovanoti širdies laisvę.
Viešpatie, meldžiu neapleisk manęs, ateiki į mano kasdienybę, padėki kovoti vidines kovas. Viešpatie, nors dažnai pavargstu ir apleidžiu Tave – Tu manęs nepaliki. Jėzau, pasitikiu Tavimi.
