Punsko Kovo 11-osios licėjuje spalio 19 dieną pristatyta mokinių dailės darbų paroda „Kap pasiklosi, tep išsimiegosi“. Ja siekiama pagerbti du iškilius pedagogus – Juozą Vainą ir Joną Stoskeliūną, kurių vardai neatsiejami nuo lietuviškos mokyklos Punske kūrimo istorijos.
Paroda paremta Punsko ir Seinų krašto tautosaka. Pirmokai savo kūrybai pasirinko Juozo Vainos surinktus liaudies posakius ir pabandė juos perteikti vaizdais, nesigilindami į perkeltinę prasmę. Toks žvilgsnis į gerai žinomus pasakymus leidžia į juos pažvelgti kitaip – kai kurios interpretacijos stebina išradingumu, kitos kelia šypseną. Mokinių darbai parodo, kad senieji posakiai gali tapti ne tik kalbos, bet ir vaizduojamojo meno šaltiniu.
Šios parodos kontekste ypatingai svarbi Juozo Vainos asmenybė. 1916 metais gimęs pedagogas didelę savo gyvenimo dalį paskyrė krašto istorijos, papročių ir tautosakos tyrinėjimams. Jis kaupė Punsko bei Seinų apylinkių etnografinę medžiagą, rinko liaudies kūrybą, įkūrė etnografinį muziejų. Vaina buvo ir vienas iš lietuvių licėjaus steigimo iniciatorių. 1956–1960 metais mokykloje jis ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas ir mokė gamtos mokslų.
Kita iškili švietimo asmenybė – Jonas Stoskeliūnas (1913–1990). Pedagogas, lituanistas ir literatas aktyviai rūpinosi lietuviško mokymo galimybėmis šiame krašte. 1953 metais jo iniciatyva Suvalkuose buvo organizuota lietuviška pedagoginė klasė, kuriai jis pats vadovavo kaip auklėtojas. Po trejų metų Stoskeliūnas prisidėjo prie Punsko lietuvių licėjaus įkūrimo. Čia jis dėstė lietuvių ir prancūzų kalbas, istoriją, o visuomeninėje veikloje nuosekliai gynė lietuvių kalbos ir kultūros tęstinumą.
Vainos ir Stoskeliūno darbai turėjo ilgalaikę reikšmę vietos lietuvių bendruomenei. Šiandien licėjaus mokiniai į šių šviesuolių palikimą pažvelgė per kūrybą. Liaudies posakius perkeldami į dailės kūrinius, jie iš naujo atrado savo krašto kalbinį paveldą ir parodė, kad senolių išmintis gali būti aktuali ir šiuolaikiniam jaunam žmogui.
punskas.pl
Punsko licėjaus archyvo nuotr.
