Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) – išskirtinis archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, pristatantis Lietuvos priešistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės formavimosi laiką.
Paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas, penkių piliakalnių gynybinė sistema ir dešimties tūkstančių metų žmonių gyvenimo ir ryšių su aplinka pėdsakai – tai kultūrinio kraštovaizdžio, mažai pakitusio iki šių dienų, pavyzdys.
Kernavės archeologinė vietovė (angl. Kernavė Archaeological Site (Cultural Reserve of Kernavė) 2004 m. liepos mėn., remiantis (iii) ir (iv) bruožais, buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą:
(iii) bruožas: „Kernavės archeologinė vietovė yra išskirtinis liudijimas apie 10 000 metų trukusią Baltijos jūros regiono Europoje gyvenviečių raidą. Šioje vietovėje yra ypač svarbių pagoniškųjų ir krikščioniškųjų laidojimo papročių sąlyčio įrodymų.“
(iv) bruožas: „Gyvenviečių planas ir įspūdingi piliakalniai yra išskirtiniai tokių rūšių struktūrų raidos ir jų naudojimo istorijos ikikrikščioniškuoju laikotarpiu pavyzdžiai.“
Vientisumas ir autentiškumas
Kernavės archeologinė vietovė byloja apie baltiškojo regiono gyvenviečių civilizaciją ir kultūrą, gyvavusią daugiau nei 10 tūkst. metų bei 13 a. pabaigoje – 14 a. pradžioje susiformavusį pagoniškos ir krikščioniškos kultūros sąveikoje savitą viduramžių miestą, kuris tuo metu buvo svarbiu politiniu ir ekonominiu centru – pirmąja Lietuvos valdovo rezidencija.
Tai viena didžiausių archeologinių parodų po atviru dangumi (194,4 ha), kurią sudaro kompleksiniai archeologijos ir istorijos statiniai: 15 archeologijos ir 3 istorijos paminklai, tarp jų – Kernavės senovės gyvenvietės, Kernavės kapinynas, 5 piliakalnių kompleksas ir Kernavės senojo miesto vietos.
Nuo tada, kai šios kultūrinės vietovės buvo apleistos XIV a. pabaigoje, žmogus neturėjo joms jokio poveikio arba šis poveikis buvo tik paviršutiniškas, o vietoves supančio istorinio kultūrinio miškų ir mažų sodybų kraštovaizdžio beveik nepalietė dabartinė plėtra.
Vietovėje svarbus ir nematerialiojo paveldo bruožas. Rezervate puoselėjami papročiai vyksta jų sklaida ir visuomenės supažindinimas, rengiant kasmetinę šventę „Gyvosios archeologijos dienos“.
Kernavės archeologinė vietovė, atsižvelgiant į jos padėtį, atskirus objektus, taip pat vertybėje aptiktus turtingus archeologinius liudijimus, pasižymi dideliu autentiškumu ir yra išlaikiusi vientisą vertybės pavidalą.
Apsaugos ir valdymo reikalavimai
Kernavės archeologinė vietovė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo įkurta kaip saugoma teritorija, turinti griežčiausią apsaugos statusą.
Visa kultūrinio rezervato teritoriją valdo ir naudoja bei yra atsakinga už kultūrinio rezervato apsaugą ir išskirtinės visuotinės vertės pasaulio paveldo vertybės priežiūrą – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
