Paskutinė Punsko klaida, arba kodėl prekybos centras sužlugdytų miestelį

12

Tomas Marcinkevičius, punskas.pl

Punske vyksta gyventojų apklausa, ar Punskas turėtų priimti didžiojo tinklo parduotuvę miestelyje. Kaip Punsko gyventojas ir mūsų bendruomenės narys jaučiu pareigą neanonimiškai pareikšti savo nuomonę apie pasekmes, kurias turėtų toks sprendimas.

Didžiojo tinklo parduotuvė, pvz., „Biedronka“ ar „Lidl“, turėtų neigiamų ekonominių pasekmių tiek valsčiui bendrai, tiek vartotojams individualiai.

Dažnas argumentas už parduotuvę yra žemesnės kainos. Iš tikrųjų, pradžioje galima tikėtis mažesnių, galbūt netgi pardavėjams nuostolingų kainų. Tačiau tokia situacija būtų tik tol, kol prekybos centras turėtų konkurenciją. Tokios parduotuvės tikslas – išguiti smulkų Punsko verslą. Verslą, kurį veda mūsų kaimynai, draugai ir klasiokai. Užtvindžius rinką žemomis kainomis, tokius verslus ištiktų bankrotas. Nereikia būti ekonomikos mokslų daktaru, norint suprasti, kur tai veda. Nelygią kovą laimėjusi „Biedronka“ ar „Lidlas“ turėtų laisvę pakelti kainas. Monopolis pasižymi neproporcingai aukšta galia rinkoje. Jogurtai ar dešros negali pigti iki begalybės. Vos pasitaikius progai, kainos ir vėl pradėtų kilti, tačiau šį kartą nebebūtų konkurento, kuris priverstų tą augimą sustabdyti.

Siūlau taip pat pagalvoti apie pinigus apyvartoje. Didelio tinklo parduotuvė veikia kaip siurblys. Ji ištraukia vietos ekonomikos turtą ir investuoja jį, kur tik nori – kitame Lenkijos krašte esančios parduotuvės remontui, žemės Portugalijoj įsigijimui, ar globalių rinkų investiciniams fondams, su kuriais dauguma mūsų niekados nesusidurs. Tikrai ne šaligatviams, keliams ar mokykloms Punsko valsčiuje. Be abejo, didžioji parduotuvė privalo rūpintis savo įvaizdžiu, todėl kartais ji remia pilietines iniciatyvas ar koncertus, tačiau tai tėra pudra, dengianti liūdną realybę – parduotuvei rūpi ne gyventojai, bet akcininkai. Vietiniai verslai investuoja pinigus atgal į bendruomenę – pas pažįstamą mechaniką, kirpėją, statybininką ar kepėją. 2004 metais Civic Economics atliktame tyrime (https://community-wealth.org/content/andersonville-study-retail-economics) paaiškėjo, jog išleidus 10 dolerų vietos versle, vietovėje lieka 6,8 dolerio. Tuos pačius pinigus išleidus didžiojo tinklo parduotuvėje, į vietos ekonomiką grįžta tiktai 4,3 dolerio.

Taip pat verta susimąstyti, kokią įtaką paprastas pilietis gali turėti „Lidlo“ ar „Kauflando“ veiklai, o kokią – „Grūdelio“ ar „Strelicijos“ darbui. Kalbame apie prekių pasiūlą, išdėstymą, darbo valandas, darbuotojų traktavimą, prekių kokybę, automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybvietės ir daugelį kitų situacijų. Svarbu turėti omeny ir skandalus, susijusius su didžiosiomis parduotuvėmis, tokius kaip šitas (https://sadeczanin.info/gospodarka/skandal-jak-w-biedronkach-nabijaja-nas-w-butelke-w-czasach-zarazy), šitas (https://www.wiadomoscihandlowe.pl/artykul/druzgocace-wyniki-kontroli-w-zakladach-dostawcy-lidla-czy-siec-wycofa-warzywa), šitas (https://uwaga.tvn.pl/reportaze,2671,n/w-biedronce-kolejny-skandal-oficjalna-strona-programu-uwaga-tvn,132314.html) arba šitas (https://www.portalspozywczy.pl/handel/wiadomosci/skandal-w-sieci-supermarketow-lidl-szef-sieci-zwolniony,14739.html).

Didžiosios parduotuvės jau pastatytos Seinuose ir Suvalkuose. Klientui iš Lietuvos nebūtų didelės prasmės vykti į Punską tik dėl vienos „Biedronkos“. Esant patogiam ir greitam keliui iki Seinų ar Suvalkų, kur pasiūla žymiai didesnė (rūbų, statybinių medžiagų, elektrotechnikos), Punskas nesiūlytų nieko, ko jau nesiūlo. Vadinasi, sunku tikėtis padidėjusio pirkėjų srauto, o tuo pačiu – didesnių pajamų valsčiui. Vis tik, statistinis pirkėjas iš Lietuvos važiuoja į Lenkiją ne kasdien, bet kartą per savaitę, ar netgi kartą per mėnesį. Panašias galimybes turi ir Punsko gyventojai, kuriems iki didžiojo tinklo parduotuvių ~30 min. Todėl išlieka neatsakytas klausimas KAM tokia parduotuvė būtų statoma? Šipliškių gyventojams? Lazdijiečiams? Marijampoliečiams? Galop, kodėl Punskas turi rūpintis marijampoliečių patogumu?

Kviečiu pasvarstyti, kokį poveikį parduotuvė turėtų viešajai Punsko erdvei. Didžiųjų tinklų parduotuvės atrodo vienodai – tai masyvūs sandėliai su abejotina išorės estetika, didžiulėmis stovėjimo aikštelėmis bei akis rėžiančiomis, aplinką ignoruojančiomis spalvomis. Jei tokia parduotuvė būtų pastatyta prie įvažiavimo į Punską nuo Šaltėnų pusės, tai turėtų neigiamą įtaką miesteliui. Punsko centras apmirtų – užuot atvykdami į centrą apsipirkti, prie progos apsilankydami kitose šalimais stovinčiose parduotuvėlėse ar įstaigose, klientai keliaus į vieną vienintelį tašką Punsko pakraštyje. Maža to, Mickevičiaus gatvė rizikuoja tapti greitkeliu, kuriame niekas nesustoja. Miestelio centras, t. y. vieta, kur lankosi daugiausia pėsčiųjų, ištuštėtų. Tai jau seniai sociologų pastebėtas mechanizmas (https://gazeta.us.edu.pl/node/266961).

Vietinis, savimi pasitikinčio miestelio charakteris yra žavus ir dažnai įvardijamas svečių, kurie pas mus lankosi. Turistai žavisi tuo, kad pas mus yra… kitaip. Skirtingai nei ekonomiškai sunkius laikus išgyvenančiuose Lietuvos kaimuose, Punske nėra „Maximos“, „Norfos“ ar „Rimi“. Neteigiu, kad šios parduotuvės sukėlė sunkumus, tačiau įžvelgiama koreliacija tarp ekonominių vietovės perspektyvų ir didžiojo tinklo parduotuvių. Užsmaugus konkurenciją, daugiau gali jos nebesukurti.

Maža to, Punsko charakterį, tarpusavio pasitikėjimą ir socialinį kapitalą palaiko tai, kad tiek viešąsias įstaigas, tiek parduotuves, kuriose lankomės kasdien, aptarnauja mūsų kaimynai, draugai ir pažįstami. Tai nėra logotipai ar nuasmeninti tarnautojai, bet tikri, gyvi žmonės. Kai žinome, kas kepa duoną, ar iš kur atkeliavo daržovės, kurias kasdien valgome, mes jaučiamės kontroliuojantys SAVO miestelį ir darantys įtaką mūsų visų ateičiai. Nesame perleidę šių aspektų užsienio korporacijai.

Galop, būtina pastebėti paprastą dalyką. Kartą įsileidę „Biedronką“, jau jos iš čia nebeišvarytumėm. Šį sprendimą Punskas gali padaryti tik vieną kartą. Su visomis jo pasekmėmis.

Ankstesnis straipsnisSigitas Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. Kryžkelėje (7)
Kitas straipsnisSutvarkyti Kernavės piliakalnių šlaitai ir takai

12 KOMENTARAI

  1. Gerbiamieji Punskieciai, cia negyvenu, bet kaip man malonu sugrizti i Punska ir apylinkes ir matyti kaip graziai vietiniai verslininkai ne tik kokuruoja bet kartu ir draugauja. Tai vyksta gan placia prasme. Maciau „konkurentus” prie ezerio Silainej, kurie sueina ir kartu cerkute padaro. Pasitaria, pabendrauja, pajuokauja. Tas ir yra sio krasto nepakeiciamas charakteris. Isileidus i Punska komercini objekta apie kuri cia kalbama, didele dalis to bus sunakinta. Kainos Punske bendrai paemus nera brangesnes, bet isileidus Biedronkas ar panasius, neuzilgo tikrai bus daug brangesnes. Jeigu galiu prideti mano „penkis grosius” neisileiskit ju uz jokius pinigus. Pilnai pritariu parasiusiem cia, Tomui, Jonui, Nuomonei ir kitiems. Visom jegom ginkim sita reta PERLIUKA musu kraste. Prarade ji, neatgausit.

  2. Gerbiamieji, jeigu Punskas ir jo apylinkės yra kurortu (pasak komentuojanciu), tai kodel Punia ir kiti ezerai yra purvini (eile metu)?

  3. Žmonės šiais laikais moka pinigus kad bent savaitę praleisti laisvą laiką tokioje vietoje kaip Punskas, kur būtent nėra tokios komercijalizacijos, globališkumo, triukšmo, kur galima pajusti mažos vietovės „dušią”, kur iš toli matomas ežeras, o ne jį užstojanti reklaminė lenta. Punskas šiais laikais tampa savotišku mažu KURORTU daugeliui žmonių, o mes čia gyvenantys galime tik tuo džiaugtis, kad turime tai vietoje. Kiekvienas turi teisę savo nuomonę išreikšti, bet tuo pačiu labai stebina, kai žmogus nemato ir neįvertina ką turi aplink save ir pasiruošęs visą tai „parduoti” už 2zl, nes nusipirks pigiau cukraus. Tokiais atvejais tikrai verta pažvelgti bent šiek tiek plačiau nei tie 2zl ir tada pasverti ką gausi mainais už kažką kitą. Mąstymas tikrai neskauda ir daug duoda gyvenime 🙂
    Tomai – Dėkui už straipsnį. Diskusija kaip mat labai reikalinga.

  4. Manyčiau, kad Punske vietoje tinklinio prekybos centro labiau tiktų savivaldybei statyti prekyvietę po stogu, kurioje būtų galima prekiauti vietos ūkininkų auginamomis daržovėmis, vaisiais, mėsos ir pieno gaminiais, dirbiniais.

  5. Didieji tinkliniai prekybos centrai – mirtis smulkiajam šeimos verslui! Taip atsitiko visur, Lenkijoje, Lietuvoje ir kitur, kur tik jie atsirado, nes pradžioje vyksta nuožmi konkurencinė kova dėl pirkėjų, todėl kainos mažinamos, kadangi didžiųjų tinklų perkamoji galia yra daug didesnė ir jie gali tai sau leisti. Pirma, iš tiekėjų užsako didžiulis kiekius, todėl išsidera mažesnę kainą. Antra, vienoje parduotuvėje gali smarkiai sumažinti kainas, nes turėdami daug parduotuvių gali kitose visus tuos nuostolius kompensuoti pakėlę kainas. Kai nelieka vietos smulkiojo verslo, didieji gali elgtis kaip panorėję. Žinoma, viskam yra ribos – nekels kainų iki begalės, nes žmonės tiesiog ims važiuoti apsipirkti į Suvalkus (juolab kad neišėjęs iš namų gali pasitikrinti kainas kone visose parduotuvėse). Antra vertus, šiais laikais paprasti pirkėjai dažniausia žiūri tik kainą, bet neatkreipia dėmesio, kad pvz., tokį cukrų, kuris Punske kainuoja 7 zlotus, o Suvalkuose 5 zlotus, reikia atvežti arba cukraus už 5 zlotus reikia nuvažiuoti iki Suvalkų. Neskaičiuoja savo laiko, kad Suvalkuose teks pastovėti eilėse ir vien nusipirkti cukraus užtruks su kelione bent 2 valandas. Tad paskaičiuokime tik išlaidas degalams: iki Suvalkų yra 27 km, vadinasi, tenka nuvažiuoti 27 km x 2 = 54 km. Automobilis (naujas) degina 7 l benzino 100 km, o litras kainuoja 7 zlotus. Vadinasi, kelionei išleidžiama 3,78 zlotų. O kur dar automobilio nusidėvėjimas ir kitos išlaidos?! Teko girdėti, kad neva į Punską važiuos apsipirkti lazdijiečiai ar marijampoliečiai… Kam vieniems sukti nuo Šipliškės 10 km dėl vieno prekybos centro, jeigu tiesiog su vėjeliu kone gali nulėkti iki Suvalkų (ypač kai rudenį atidarys magistralinį kelią)? Iš Lazdijų iš viso neapsimoka važiuoti iki Punsko, kai tiesiai yra Seinai ir toliau Suvalkai, kuriuose visko daug daugiau.

  6. Kaip labai susirūpines viršaitis, kad net apklausą paskelbė. O kodėl žmoniu nuomones neatsiklause ar toj biblioteka reikakinga prie kultūros? Gal punskeliokai tai knygu megejai ir nerejkejo klausti?

  7. Jei dar liko straipsnio skaitytojų, pridėsiu dar ir aš penkis sakinius, problemos paryškinimui.

    Visų parduotuvių tikslas yra labai aiškus – pelnas.
    Didelių parduotuvių būdas, kaip tą tikslą pasiekti irgi yra labai aiškus – DAUG parduoti.
    Užsakydamas pas gamintoją labai daug, tinklas užsitikrina gerą kainą, su kuria gali drąsiai eiti į rinką.
    Bet kaina tai dar ne viskas, reikia dar ir reklamos – t.y. įtikinti klientą, kad jam reikia daugiau cukraus nei daug, ir surasti dar gerą vietą (lokalizaciją) kur yra daug gerų klientų.

    Bet ką tai reikštų DAUG mūsų kontekste? Pabandykim nors kiek tą žodį paversi į kokį labiau apčiuopiamą skaičių.

    Tie, kas neseniai bendravo su statybų kainomis, tikrai pripažins, kad 10 milijonų prekybos centrui (nuo sklypo įsigijimo, iki aikštelės, lentynų su prekėmis įrengimo) tai tikrai neužkelta kaina.
    Ir dabar pabandykim įsivaizduoti, kiek reikėtų metų ir klientų, kad tą Portugalijos investicija atsipirktų ir dar plius neštų jiems pelną. Kai Punsko klientai pirka ne auksą ar automobilius o duoną, sviestą, jogurtą ir pan.
    Vieni perka už 10 pln o kiti ir už 300 pln nepagaili, bet kaip bebūtų, vienas vidutiniškas apsipirkimas neatneš juk tūkstantinio pelno o greičiausiai spėju kelis zlotus, gal 10 (apmokėjus visas išlaidas, mokesčius ir pan).
    Kaip neskaičiavus, anksčiau ar veliau prieisim išvados, kad ši investicija turės tik tada ekonomine prasmę, kai ji ne tik perims esamus lokalius klientus, bet dar papildomai prisivilios bent kelis tūkstančius “kaimynų”.

    Natūralus klausimas peršias į gerklę…
    Kodėl Punskas gali norėti “nuomoti” Mickevičiaus gatvę papildomam automobilių srautui gyventojų sveikatos kaina?
    Gal dar karta pakartosiu: kiekvieną prekybos dieną bent tūkstantis (ar keli tūkstančiai) papildomų automobilių gatvėje!
    Negi pigesnis “jogurtas” užglostys visas skriaudas?

    Kažkodėl, grįžtantis jaunimas į Punską ir čia kuriantis šeimas, Punsko viziją labiau sieja su kurortiniu mažamiesteliniu Druskininku vaizdu, … nei su Suvalkais, Marijampole ar kokia Varšuva.
    Ne dėl to bėga juk iš miesto, kad vėl į miestą patekti.
    Juk Punsko miestelio gatves (ypač Mickevičiaus “greitkelį”) reikėtų siaurinti o ne platinti, sukurti daugiau dviračių takų, parkų, kavinių, ir pagaliau įsteigti bent vieną atvirą vaikų žaidimų aikštelę o ne prekybos centrą su pigia dešra.

    Juk mieliau pasakyti vaikui: šian už lango gražus oras, galėsi saugiai parvažiuoti dviračiu namo.

    O kas jeigu, už 5 metų pasikeis konjunktūra, euras atpigs, o kaimyninės valstybės taps neramios?

    Gal tada prekybos centras patalpas parduos/išnuomos … sandėliams, naktiniam klubui, kareivinėms?

    Ir dar pabaigai, jei toliau yra potencialių “pigių” apsipirkimų entuziastų.
    Gal vertėtų pasvarstyti ir Punske nemokamą autobusą į pvz. Suvalkų prekybcentrus?

  8. Išties labai argumentuotas ir ne populistinio pobūdžio straipsnis,- tad ,Gerb.Tomai ,esate teisus ir pilietiškas Punsko gyventojas,ačiū Jums.Didieji prekybos tinklai iš dalies yra tinkami dideliuose miestuose,bet ir ten tame miesto rajone nedidelės apimties parduotuvės išnyksta.Tad,punskiečiai,neleiskite šiame gražiame miestelyje įsikurti biedronkoms,kauflandams,aušonams ar kitiems prekybos dičkiams.

  9. Mazum tadu Punsko monopolistai pradetu galvoc apie savo klientus. Cukrus nekainuotu po 7-10 zł . O kainuotu 4,99 po ciek kiek Biedronkej. Tai visi turetu pigiau o ne keli żmones bagotetu. Iš kitos puses inleiskit in Valdi sanepidu tai ne tokias salmonellas mesoj suras. Žmones vazuoja in Suvalkus kad mesos nusipikc ba draugai ir klasiokai nenori ir nera sažiningi. Kam? Kainos napakils individualioj parduotuves nes tokiom krautuvem neapsimoketu specjaliai vienai krautuvej drukuoc promocyno laikrastuko.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia