Kai bandai atsiriboti nuo pasaulio naujienų, bandai pasiknaisioti po nesąmonių platybes. Net ir tose žiniose, tokių marios, tad niekada nežinai, išbridai, ar toliau terliojiesi lovy.
Šiandien reikia susiimti, išlaikyti rimtį, bet ką padarysi, kad šiuolaikinis žmogus esi ir nepajauti, kaip, pūkšt, netyčia kitoje erdvėje atsiduri. Šiemet sutampa, kad Didįjį šeštadienį viso pasaulio cirkai švenčia pasaulinę cirko dieną. Cirkai an ratukų! Vieni į bažnyčią, o kiti į cirką. Toli važiuoti nereikia. Užtenka dienos naujienas paskaityti, kad įsitikintum, jog toli cirkas išvažiavo, bet klounai liko. Nieko nebus. Reikia kiaušinių išsivirti. Poryt Velykos, o margučių dar nerasta.
Kiaušiniai verda, vaškas kaista.
Atsimenu, kaip vaikystėje laukdavome dienos, kada į mūsų kraštą atvažiuos cirkas. Žinodavome, kad jeigu cirko artistai pasirodys Seinuose arba Punske, garantuota, kad ir mes ten būsim. Tai turbūt būdavo vienintelė pramoga, kurios nepraleisdavo mūsų šeima. Saldainių galėjom tą savaitę neparagauti, bet jau į cirką buvo privaloma nuvažiuoti.
Rimtą veidą nutaisiusi imu į rankas obels šakutės gabaliuką su įsmeigta plona adatėle.
Manau, kad buvau keistas vaikas. Cha, cha, cha. Ogi, į cirką važiavau su didžiuliu jauduliu. Viena vertus, trypčiojau be galo ilgoje laukiančiųjų patekti į cirko palapinę eilėje, kita vertus, bijojau klouno pasirodymo. Juokdavausi iš jo išdaigų, bet kartu baisiai, baisiai jaudinausi, kad tik manęs neužkabintų, kad tik nepakviestų į arenos vidurį. Tuo pačiu nemalonu buvo žiūrėti į vaikučius, iš kurių tas bjaurus raudonnosis tyčiojasi visų akivaizdoje. Jau tada supratau, kad visa tai yra vien dėl juoko ir smagių įspūdžių, bet, dievaži, man buvo nejauku.
Brūkšt. Pirmas saulutės spinduliukas lėtai stingsta šilto lukšto paviršiuje.
Vos ne keistuolių teatras. Tegul, bet gal ne be reikalo klounas yra tapęs ne vieno siaubo filmo pagrindiniu veikėju, blogiuku… bjaurybe žudiku. Niekada nežinia, kas slepiasi po jo linksmos šypsenos grimu. Ne be reikalo sukurta pasaka apie vilką avelės kailyje.
Šalia numarginto kiaušinio pastatau cukrinę (ne)valgomą avelę. Lėkštutę pasuku į šviesą. Poryt šventė. Duokdie, kuo mažiau dviveidiškumo.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
