Juozą Kajacką palydint

2020-11-16 (pirmadienį) Suvalkų ligoninėje, eidamas 86 metus, mirė pirmasis Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos Suvalkų ratelio pirmininkas Juozas Kajackas. Laidojimo iškilmės vyko 2020-11-18 (trečiadienį). Gedulingas Mišias Punsko Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčioje aukojo kun. Povilas Slaminis. Jos prasidėjo 14 val., bet prieš tai susirinkę laidotuvių dalyviai sukalbėjo rožančių. J. Kajackas palaidotas Punsko kapinėse. Iškilmėse dalyvavo maža grupė Suvalkų lietuvių. Velionį atsisveikino Kostas Leončikas.

Tai buvo paskutinis Suvalkų lietuvių bendruomenės veikėjas iš tos kartos, kuri 1962 m. įkūrė ratelį. Kiti jau mirę. 1962-05-05 įvyko steigiamasis ratelio susirinkimas. Suvalkų ratelis įkurtas Emilijos Goberienės, Vitaliaus Tumelio, Juozo Kajacko ir kitų pastangomis.

Aš jį pažinojau nuo ankstyvos jaunystės, kai 1958–1962 m. mokiausi Punsko bendrojo lavinimo licėjuje. Prisimenu, jis ateidavo į Lietuvių kultūros namus. Į mano sesers Aldonos nuomojamą butą Judickų name įvedė viename kambaryje elektros instaliaciją. Noriu priminti, kad 1959 m. Punskas buvo elektrifikuotas ir tais pačiais metais pastatyta nauja mokykla. Paskui labai daug su juo bendravau, kai 1972 m. persikėliau gyventi į Suvalkus. Jo name išsinuomojau kambarį, kuriame gyvenau 4,5 metų – iš pradžių vienas, o paskui su žmona. 1973 m. Juozas vedė Onutę Jankauskaitę iš Seivų kaimo. Man teko dalyvauti jų vestuvėse. Šeima susilaukė trijų vaikų: Danutės, Jurgio ir Teresės. Jurgis ir Teresė lankė lietuvių kalbos pamokas.

Su J. Kajacku 5 metus dirbau Suvalkų medienos drožlių plokščių gamykloje, kuri tuomet dirbo visą parą – 3 pamainomis (taip pat sekmadieniais). Nedirbo tik per Velykų ir Kalėdų šventes. Gamykloje visą laiką budėjo 2 elektrikai ir 2 mechanikai, kurie turėjo prižiūrėti techniką, kad nuolat vyktų gamyba. Tuomet šią komandą vadino elektrikų ir mechanikų greitąja pagalba. Juozas dirbo pamainomis elektrikų komandoje. Tai nebuvo ramus darbas. Prisimenu, kad per jo pamainą įvyko dvi didžiulės avarijos. Vienąkart užsidegė elektros kabeliai, o kitąkart per audrą sprogo transformatorius.

Juozas Kajackas buvo lėto būdo žmogus, tačiau visus darbus atlikdavo kruopščiai ir iki galo. Vėliau jis dar išmoko santechniko darbus. Ne vienam įvedė į namus vandenį ir elektrą. Dažnai pažįstami Suvalkų gyventojai kviesdavosi jį taisyti elektros ir vandens instaliacijas.

Paskui dažnai bendravau su juo per įvairius Suvalkų lietuvių organizuojamuos renginius ir susirinkimus.

Jis daugiausiai bendravo su tapytoju mėgėju Stasiu Vitkausku. Pasak Juozo Kajacko, su juo galima buvo pasikalbėti apie viską. Jų pokalbių mėgstamiausia tema – tai partizanai, kurie veikė Punsko krašte po Antrojo pasaulinio karo 1945–1949 m. Gal todėl, kad jo tėviškėje slapstėsi Lietuvos partizanai ir lenkų pogrindžio grupė, vadovaujama Jano Sadovskio (Jan Sadowski) ir Piotro Burdyno (Piotr Burdyn)? Jis pažinojo taip pat Lietuvos partizanus, žuvusius Šlynakiemyje – Jurgį Krikščiūną ir Vytautą Prabulį. Atrodo, jis tą savo gyvenimo tarpsnį labai išgyveno. Šia tema anksčiau, kai dar aš pas jį gyvenau, vengė kalbėti. Tiesiog bijojo. Kai aš paklausiau jo, už ką visą šeimą 1949 m. ištrėmė į Lenkijos vakarus, jis man neatsakė.

Juozas visada domėjosi politiniais įvykiais Lenkijoje, Lietuvoje ir mūsų krašte, taip pat Suvalkų lietuvių gyvenimu. Mėgo šiomis temomis diskutuoti.

Ramonų kaime prie J. Kajacko senelio 1912 m. pastatyto kryžiaus pritvirtino lentą su tokiu užrašu: „1949-12-30 d. Lenkijos Liaudies Respublika (PRL). Iš Ramonų kaimo buvo ištremtos Kajackų, Kalesinskų, Burinskų šeimos. 2007 m.“

Šių metų liepą jis padovanojo mūsų skyriui seną nulietą Lietuvos herbą, kurį gavo iš lenko, kai dirbo Suvalkų butų kooperatyve. Suvalkuose herbas užsiliko nuo 1919 metų, kai trumpai čia buvo įsikūręs Lietuvos karinis dalinys.

2012 ir 2017 m., minint LLD Suvalkų skyriaus įkūrimo jubiliejus, J. Kajackui įteikti padėkos raštai. Apie jį „Suvalkietyje“ publikuoti du straipsniai: Juozo Vaznelio „Vieno Suvalkų LVKD ratelio pirmininko istorija“ (2007/2/50) ir Kosto Leončiko „Pirmasis pirmininkas Juozas Kajackas“ (2012/2/70).

Juozas Kajackas buvo vienas iš ištikimiausių Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus narių. Jis beveik visada, kiek galėdamas, lankė organizuojamus renginius, susitikimus, dalyvaudavo lietuviškose pamaldose. Už visus nuveiktus darbus mūsų bendruomenės labui esame jam labai dėkingi. Jų mes nepamiršime.

  Kostas Leončikas, punskas.pl

Gerbiami laidotuvių dalyviai!

         Su giliu liūdesiu į paskutinę kelionę išlydime Suvalkų lietuvių bendruomenės  narį, veikėją Juozą Kajacką. Gimė jis 1935 m. Ramonų kaime, Leono Kajacko ir Gertrūdos Žilinskaitės šeimoje. Buvo jauniausias iš keturių vaikų. Vaikystė prabėgo dideliame tėvų ūkyje, kur darbų netrūko, ypač tuomet, kai tuoj po Antrojo pasaulinio karo tėvai statė tvartą ir kluoną. Pagrindinės mokyklos 4 klases Juozas baigė Punske. Kajackų šeimos gyvenimas netikėtai pasikeitė 1949 m. gruodį po Lietuvos partizanų žūties Šlynakiemio kaime. Už tai, kad jų sodyboje slapstydavosi Lietuvos partizanai, 1949-aisiais, tuoj po Kalėdų švenčių, visą šeimą, kaip ir daugelį kitų Punsko krašto lietuvių, ištrėmė į vakarų Lenkiją. Šeima apsigyveno Miendzyblocie (Międzybłocie) kaime netoli miesto Zlotuv (Złotów), kuriame Juozas baigė pagrindinę mokyklą, o vėliau mokslą tęsė Pilos profesinėje technikos mokykloje. Ją baigęs įgijo elektriko specialybę.

        1955–1957 m. karinę tarnybą atliko Anglies kasyklos kariniame korpuse. Atlikęs tarnybą grįžo į Ramonus, į savo tėviškę, kur jau buvo grįžusi iš tremties visa Kajackų šeima. Čia kurį laiką dirbo tėvų ūkyje. Paskui persikėlė į Suvalkus, kur įvairiose darbovietėse dirbo elektriku. 2000 m. išėjo į pensiją.

Dar nevedęs Suvalkuose pasistatė namą ir garažą. Tai buvo didžiulis jo pasiekimas. Vedė Onutę Jankauskaitę iš Seivų, su kuria susilaukė trijų vaikų – dviejų dukrų ir sūnaus.

Buvo apsiskaitęs. Mėgo keliauti su ekskursijomis. Gyvendamas Suvalkuose įsitraukė į Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos veiklą. 1962–1966 m. buvo šios organizacijos ratelio pirmininkas. Jo namuose vykdavo Suvalkų lietuvių susirinkimai. Tuo laiku reikėjo drąsos būti pirmininku, kadangi aplinka nebuvo lietuviams palanki. Juozas Kajackas iki gyvenimo pabaigos visada, kiek galėjo, dalyvaudavo įvairiuose Suvalkų lietuvių organizuojamuose renginiuose ir lietuviškose pamaldose. Už jo nuveiktus darbus Suvalkų lietuvių bendruomenė yra jam dėkinga.

      Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus vardu reiškiu gilią užuojautą žmonai, vaikams ir artimiesiems.

Tebūna Tau lengva Punsko žemė. Ilsėkis ramybėje.

Kostas Leončikas