Šie metai pašykštėjo mums šilto pavasario, bet užtat dovanojo auksinį rudenį. Išnaudokime šį gražų Vėlinių laikotarpį. Prisimindami savo artimuosius, lankydami jų kapus neužmirškime ir tų, kurių galbūt jau niekas neatsimena, nelanko, už juos nesimeldžia… Gal net jų palaidojimo vietos nežino. Vedini nuoširdžios bendrystės ir atjautos savo krašto žmonėms išraukime nuo šalia esančio kapo piktžolę, nubraukime lapus nuo antkapio, nubriskime rudens taku į kaimo kapinaites (kaip gražiai jos daugely mūsų kaimų prisimenamos), uždekime žvakutę knygnešiams, savanoriams, partizanams… Aplankykime įvairiuose miestuose išsibarsčiusius tautiečių kapus. Jei galime, eikime su vaikais – mažesniais ir didesniais. Paaiškinkime jiems, kas kur palaidotas ir kodėl negalima tų žmonių ir jų darbų užmiršti…
punskas.pl
