Algimantas Mikelionis, punskas.pl
Statistika rodo, jog lietuviai vis rečiau paima į rankas tradicinę popierinę knygą. Kaip ir anksčiau, para trunka tas pačias dvidešimt keturias valandas. Dažniausiai jas padalijame į tris lygias dalis po aštuonias valandas, skirtas darbui, laisvalaikiui ir miegui. Jeigu anksčiau nebuvo išmaniųjų technologijų, logiška, kad laiko skaitymui ištaikyti gal ir būdavo lengviau. Dabar juk daug kas atiduoda neadekvačiai didelę duoklę feisbukui, kitiems socialiniams tinklams, internetui ar leidžia laiką nenustodami maigyti išmaniųjų telefonų klavišų. O pastaruose žmonijos išradimuose, kas visai nesunku pastebėti, vyrauja trumpi tekstai. Kaip sakoma: įpratimas antras prigimimas. Tad visai nenuostabu, kad knygų skaitymas tampa iššūkiu, nes, įpratus prie trumpų tekstų, skaityti ilgesnius ar ilgus tekstus pasirodo ne taip jau lengva. Dar nereikia pamiršti, kad savo dalį iš laisvalaikio pasiima bendravimas su draugais, muzikos klausymas, filmų žiūrėjimas. Jeigu anksčiau norint pasižiūrėti filmą, reikėdavo eiti į kino teatrą ar laukti, kol ką nors įdomesnio parodys per televiziją, tai dabar internetas siūlo begalę nemokamų svetainių su tūkstančiais filmų. Tad kai tokia didelė pasiūla, natūralu, kad žymiai daugiau laiko praleidžiame žiūrėdami filmus ar šiuo metu itin išpopuliarėjusius amerikiečių serialus, kurių siūloma pažiūrėti ne vieną ir ne du sezonus, turinčius po dešimt ir daugiau serijų.
Verta sugrįžti prie vis trumpėjančių tekstų. Vyraujant šioms tendencijoms ir trumpų tekstų skaitymui skiriant vis daugiau laiko, nieko keisto, kad vis sunkiau ir kebliau bus skaityti tradicines popierines knygas. Didelė tikimybė, kad rašytojai turės persiorientuoti ir, norėdami išlikti patrauklūs skaitytojams, kurių skaitymo įpročiai pasikeitė, padaryti atitinkamas išvadas – trumpinti savo tekstus. Antraip rašytojai rizikuos prarasti ne tik knygų skaitytojus, bet ir jų pirkėjus. Iš vienos pusės, trumpi tekstai nereiškia, kad nukentės jų kokybė. Jeigu knyga plona, dar nereiškia, kad ji prastesnė už storą knygą.
Jau seniai galima pastebėti, kokią neigiamą įtaką bendravimui daro šiuolaikinės technologijos. Kur nors kavinėje ar kitoje vietoje susėdęs jaunimas ar suaugę žmonės ne kalbasi tarpusavyje ar juokauja, o kiekvienas atskirai įkišęs nosį į savo išmanųjį telefoną. Galima manyti, kad tai laikina ir su amžiumi praeis. Deja, tenka pastebėti, kad tai daro rimti ir solidūs asmenys. Per futbolo rungtynes tenka matyti, kaip žiūrovai ne seka žaidimą, o spokso į išmaniųjų įrenginių ekranus. Panašių dalykų galima pastebėti ir per koncertus. Tai irgi neleidžia tikėtis gero.
