Punsko „Aušros“ leidyklos knygos pristatymas Lazdijuose

2

Balandžio 9-ąją Lazdijų bibliotekoje pristatyta Sigito Birgelio ir Albino Jarmalos knyga „Nuo Seinų kunigų seminarijos mūrų iki Veisiejų altorių“. Leidinys skirtas dviem iškilioms sukaktims: Seinų kunigų seminarijos 200-osioms įkūrimo metinėms bei Veisiejų Šv. Jurgio parapijos 500-mečiui.

Renginį iškilmingai atidarė Lazdijų trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis, o Sigitas Birgelis apžvelgė Seinų dvasinio centro ištakas.

1826 m. vyskupo Manugevičiaus įkurta seminarija ilgainiui virto tikra tautos šviesuolių kalve. Per visą veiklos laikotarpį ją baigė net 1197 dvasininkai. Nors oficialiai čia dominavo lenkų kalba ir carinės Rusijos priežiūra, po seminarijos skliautais pulsavo slaptas lietuvybės darbas.

Spaudos draudimo metais Seinai tapo viena pagrindinių knygnešystės bazių.

Savišvietos dvasia seminarijoje buvo itin stipri. Viena ryškiausių – slaptas „Penkiukų“ būrelis, kurio nariai studijavo Lietuvos istoriją ir lietuvių kalbą.

1905 m. lietuvių kalba seminarijoje įteisinta oficialiai, o 1906 m. įkurta garsi „Šaltinio“ spaustuvė tapo svarbiu leidybos ir kultūros centru.

1918 m. seminarija tapo lietuviška. Po metų, kai Seinai atiteko lenkams, ji atsikūrė Zypliuose, o vėliau – Gižų dvare.

Albinas Jarmala kalbėjo apie knygos „Nuo Seinų kunigų seminarijos mūrų iki Veisiejų altorių“ turinį ir pasakojo, kaip gimė leidinys.

sb, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisLenkijos santykis su ES išgyvena didelius pokyčius
Kitas straipsnisSeminaras Česlovui Milošui

2 KOMENTARAI

    • Ačiū. Tai žinoma penkiukų organizacija. „Šią organizaciją sukūrė klierikas Ignacas Čižauskas (įst. 1895 m.). Penkiukių organizacijos branduolį, arba centrinę valdybą, sudarė penki asmenys: du tvirčiausi parinkti iš penkto kurso ir po vieną – iš ketvirto, trečio ir antro. Pirmas kursas neįėjo. Kiekvienas centrinės penkiukės narys turėjo suorganizuoti savo penkiukę iš artimiausių to paties kurso draugų; jeigu pavykdavo, jis pats būdavo penktas narys ir turėjo griežtai slėpti informaciją apie centrinės penkiukės veiklą. Kiekvienas tolesnių penkiukių narys privalėjo taip pat suorganizuoti kitas slaptas penkiukes. Taip visi klierikai buvo įtraukti į slaptą organizaciją. Centrinė penkiukė visą darbą reguliuodavo nežinant kitiems organizacijos nariams. Penkiukės susirinkimus rengdavo slaptai susibūrę.” A. Katilius, Seinų kunigų seminarijos klierikų lituanistinė veikla

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia