Punske viešėjo LMA delegacija

0

2019 m. lapkričio 8 d. Punske lankėsi Lietuvos mokslų akademijos delegacija: LMA viceprezidentas bei Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas bei LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus mokslinė sekretorė dr. Jadvyga Olechnovičienė. Svečiai valsčiaus svetainėje susitiko su Punsko savivaldybės, lietuviškų įstaigų ir organizacijų vadovais, aplankė Punsko lietuvių kultūros namus ir licėjų.

Per susitikimą savivaldybėje buvo aptartas LMA ir Punsko valsčiaus bendradarbiavimo sutarties projektas. LMA delegacijos nariai papasakojo apie Lietuvos mokslų akademijos istoriją ir veiklą.

c

LMA istorija siekia XVIII a. pabaigą, kai prof. M. Počobutas, kartu su keletu Vilniaus universiteto darbuotojų, parengė Akademijos įkūrimo programą, tačiau jų sumanymai nebuvo įgyvendinti. Vėliau Mokslų akademijos steigimo idėja buvo keliama tautinio atgimimo metu. Ją puoselėjo Lietuvos mokslų draugijos kūrėjai J. Basanavičius, J. Šliūpas ir kiti. Dėl įvairių priežasčių šis projektas pradėtas įgyvendinti tik 1938 m. Mokslų akademija įkurta 1941 m. sausio 16 d., Lietuvai jau praradus valstybingumą. Pirmieji Lietuvos akademikai buvo: M. Biržiška, V. Biržiška, D. Budrys, A. Janulaitis, T. Ivanauskas, S. Kolupaila, V. Kuzma, V. Mickevičius-Krėvė, J. Matulis, V. Mykolaitis-Putinas, A. Purėnas, A. Rimka, P. Skardžius. Prezidentu išrinktas prof. V. Mickevičius-Krėvė. Pokario metais atkurtos Mokslų akademijos raida vyko jau pagal sovietinį modelį: mokslinė veikla buvo gerokai reglamentuojama, o mokslininkai buvo ideologiškai spaudžiami. Buvo įkurta nemažai mokslo įstaigų, išugdytas mokslinis potencialas, progresavo fizikos, matematikos ir gamtos mokslai. Lietuvos mokslų akademija per visą sovietų okupacijos laikotarpį išliko lietuviška mokslo organizacija. Joje subrendo Sąjūdžio iniciatyvos bei kiti demokratiški judėjimai. Buvo parengtas Lietuvos Konstitucijos projektas, ekonomikos reformos koncepcija. 1993 m. LR Seimas patvirtino naują Lietuvos MA statutą. Dabar Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus.

Mokslų akademija turi savo biblioteką, archyvą, leidyklą, plėtojama yra ekspertinė veikla.

MA bendradarbiauja su 22 užsienio mokslų akademijomis bei mokslo centrais.

Mokslų akademijoje gali būti ne daugiau kaip 120 tikrųjų narių. Nariais emeritais tampama sukakus 75 metams. Emeritų, kaip ir užsienio narių, skaičius nėra ribojamas. Dabar LMA prezidentas yra akad. Jūras Banys.

sb, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisŽinių konkursas apie Lietuvos globėją šv. Kazimierą
Kitas straipsnisPrienuose pristatyta knyga apie Jurgį Krikščiūną-Rimvydą

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia