Metai iš metų pasaulis prieš Kalėdas primena džiungles. Nesumeluočiau sakydama, kad vieni žmonės medžioja, o kiti slapstosi. Miestų prekybos centruose, o net ir mažesnėse parduotuvėse, nukainotos prekės prieš šventes susuka mums protą tiesiogine to žodžio prasme. Pasirodo, ne taip jau toli pažengusios mūsų smegenys, lyginant su pirmykščiais Žemės gyventojais.
Nuolaidomis pažymėtų daiktų miškas parduotuvėse uždega žmoguje dažnai nevaldomą norą juos įsigyti. Neretai už, pavyzdžiui, skudurėlio gabalą esame linkę net kovoti. Psichologai teigia, kad pirmykštis žmogaus instinktas medžioti niekur neišgaravo. Prieš tūkstančius metų vyrai eidavo į miškus ar stepes ieškoti mėsiško maisto. Jų tikslas buvo pastebėti, nudobti ir parnešti grobį šeimai. Sumedžiotą gyvūną ar paukštį greitai nešdavo namo, kad kitos genties atstovai nebandytų jo atimti. Jeigu prieidavo prie kovos, tekdavo pasistumdyti. Tyrėjai aiškina, kad moterys elgdavosi kiek kitaip negu priešinga lytis, bet labai panašiai, kaip jos elgiasi šiandien. Kadaise jos eidavo į miškus uogauti, grybauti arba, sakykim, riešutauti. Ilgai tekdavo ieškoti augalinio maisto. Jeigu tik aptikdavo vietą, kurioje augdavo galybė valgomų gėrybių, tuoj ir kitos prie jų pribėgdavo. Šiais laikais tarp moterų vyksta panaši konkurencija. Vienoje vietoje susibūrusių moterų spiečius siunčia ženklą, kad tai kažkoks didelis išpardavimas. Neretai tai būna vasaros guminių basučių nukainojimas prieš Kalėdas… Tai metas, kada prisiperkama daugiau nereikalingų nei būtinų dalykų. Aiškinimas, kad vasarai reikia ruoštis žiemą, tai tik savęs apgaudinėjimas, o išpardavimai atima racionalų mąstymą. Kasmet jo mokomės ir kiekvieną kartą prieš Kalėdas spauda, televizija ir internetas bando mums aiškinti, jog reikia pirkti atsakingai, vartoti saikingai ir ruoštis šventėms iš anksto, kad vėliau netaptume skaudžia komercijos auka. Nesunku pasiduoti bangai ir eiti paskui pulką.
Jeigu jau kitaip neišeina, o mes nuolat perkam per daug, neatsakingai ir paskutinę minutę, verta atsigręžti į daugybę nuostabių labdaros ir aukojimo akcijų. Nereikalingus daiktus galima padovanoti skurstančioms šeimoms, nevykusią dovaną atiduoti vienišam senukui, o nesuvalgytą maistą – benamiams ar tiems, kurie neturi prabangos švęsti Kalėdų net su sūrios silkės gabaliuku rankoje. Tad ruoškimės Kalėdoms išmintingai ir apgalvotai.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
