Zitos ir Algio Berneckų sodyboje Vaitakiemyje birželio 5 dieną virpėjo kūrybinės dirbtuvės. Čia lankėsi Kauno Akademijos bendruomenės nariai, kurie atvežė ne tik dažus, teptukus, bet ir neįkainojamą šilumą, kultūrinį artumą ir supratimą mūsų tradicijoms. Tai buvo ne šiaip sau užsiėmimai – vyko spalvotas susitikimas ant baltos staltiesės, mūsų laukų, gamtos, mūsų bendruomenės narių apsupty.
Šis edukacinis renginys – tai projekto SALA Festivalio „Šiuolaikinių seniūnijų“ dalis, pavadintas „Sala – laiko vibracijos“. Vaitakiemio moterų kaimo būrelio nariai kartu su Akademijos iniciatyvine grupe „Kartų dialogas“ čia kūrė tarpkultūrinį pokalbį – per spalvas, simbolius ir bendrystės dialogą.
Balta drobė, ištiesta ant stalo, tapo mūsų mažu pasauliu – atviru, tyliu, pasirengusiu priimti tai, ką nešiojame širdyse ir atmintyje. Kiekvienas teptuko prisilietimas – tai kiekvieno iš mūsų istorijos potėpis. Į drobę dėjome tai, kuo gyvename: Vaitakiemio laukų kvapus, paukščių balsus, senų medžių šešėlius, senolių pasakojimus ir šio krašto dainas. Piešėme atmintimi, jausmu, pavasario lengvumu ir savo krašto dvasia. Galėjome laisvai bendrauti su svečiais ir tarpusavyje, galėjome atsipalaiduoti, nes niekas nevertino mūsų gebėjimų, čia klaidų nebuvo, o tik linksmi atsitikimai.
Staltiesė, kurią dažėme, dabar kalba pati už save. Joje – ne tik gėlės, saulės, bet ir mūsų krašto šiuolaikiška dvasia. Joje gyvena Vaitakiemio istorija, dabartis ir ateitis – tokia, kokią mes ją matome ir mylime.
Ir kai pabaigoje susėdome, žiūrėdami į bendrą mūsų ir svečių kūrinį, žinojome: tai daugiau nei staltiesė. Tai mūsų bendras balsas. Mūsų širdžių paveikslas. Mūsų ryšys su žeme, su vienas kitu ir su tuo, kas lieka, kai nutyla žodžiai – kūryba.
Esame dėkingi projekto organizatoriams. Atvažiavote pas mus kaip giminaičiai, domėjotės mūsų istorijomis, parodėte, kaip kūrybiškai galima žiūrėti į mus supantį gyvenimą, aplinką, gamtą. Ačiū už laiką, kurį mums paaukojote ir visas dovanas. Laukiame sugrįžtant.
Vaitakiemio moterų kaimo būrelis
