Pavasariui įsibėgėjant, ūkininkams rūpi kuo greičiau užbaigti sėjos darbus. Čia pat ir šventės. Be to, po besniegės žiemos ir dirva greit sausėja, o sinoptikai lietaus nežada. Dar labiau jaudinasi tie, kurių žemė yra kitapus sienos. O ši, plintant virusui, buvo uždaryta. Dabar ieškoma būtų, kaip žemdirbiams sudaryti sąlygas kirsti sieną ir atlikti visus sezoninius darbus laukuose. Tiesa, kovo 31 d. Lenkija įvedė tam tikrų lengvatų sieną kertantiems ūkininkams. Jiems nereikia atlikti karantino, tačiau būtina gauti artimiausios sienos perėjos komendanto leidimą.
Bėda ta, kad Lietuvos–Lenkijos pasienyje liko tik dvi veikiančios perėjos – Aradnykų ir Budzisko. Sunku įsivaizduoti, kad visų pasienio valsčių ūkininkai tik pro šias vietas imtų važinėti į laukus su savo stambia ūkio technika. Juk per šias perėjas veda ir tarptautinio krovinių transporto keliai. O jo srautas išties didelis, todėl tikėtina – padidėtų avaringumo pavojus. O ir ūkininkų kelias būtų netrumpas – nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų į vieną pusę. Neekonomiška dėl sugaišto laiko ir išeikvoto kuro. O juk įsigyti žemės plotai turėjo žmonėms palengvinti žemės ūkių funkcionavimą bei jų pelningumą.
Iškilusios problemos išaugo iki tarptautinio lygmens, todėl jų patys ūkininkai išspręsti nėra pajėgūs. Iniciatyvos ėmėsi Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Kartu su kitais pasienio valsčių vadovais surinko pagrindinę informaciją apie visus ūkininkus ir jų dirbamas žemes Lietuvos Respublikoje. Surinktus duomenis pateikė LR premjero kanceliarijai kartu su prašymu leisti nurodytiems žemdirbiams dirbti Lietuvoje turimą žemę bei sudaryti galimybes kirsti sieną ir kitose vietose. Kiekvienas valsčius pateikė po vieną tokį pasienio punktą. Punsko valsčiuje pasirinkta Kreivėnų perėja. Ja galėtų naudotis 47 ūkininkai. Tiek šio valsčiaus žemdirbių turi žemės anapus sienos.
nb, punskas.pl
