Naujausi Lenkijos Katalikų bažnyčios statistikos instituto duomenys rodo ryškų religinių praktikų nuosmukį. 2024 m., lyginant su 2023 m., Sutvirtinimo sakramentą priėmė net 27,6 % mažiau asmenų, o krikštų sumažėjo 7,5 %. Nors religingumas Lenkijoje visada buvo vienas stabiliausių Europoje, dabartinės tendencijos rodo sparčią sekuliarizaciją.
Pastaraisiais metais Katalikų bažnyčia Lenkijoje susiduria su įvairiais skandalais. Seksualinio išnaudojimo atvejai ir jų viešinimas tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nusivilia institucija. Tai skatina skeptišką požiūrį į bažnytinį gyvenimą.
O kaip Lietuvoje?
Lietuvoje bažnyčios tuštėjimas vyksta lėčiau, tačiau tendencijos panašios. Krikštynos ir Pirmosios Komunijos ceremonijos vis dar išlieka svarbiomis šeimos šventėmis, tačiau Sutvirtinimo sakramentas priimamas vis rečiau. Jaunimas nebejaučia spaudimo „atlikti pareigą“, o tėvai pasirinkimą vis dažniau palieka vaikams. Dėl mažėjančio gimstamumo tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje mažėja Krikšto ir kitų sakramentų skaičius.
Nors lietuviai dažnai laiko save katalikais (paskutinio surašymo duomenimis, apie 74 %), tačiau bažnyčioje lankosi rečiau nei lenkai. Pagrindinės priežastys – Bažnyčios atotrūkis nuo realaus gyvenimo, konservatyvios dogmos. Tačiau Lietuvoje pastebimas mažesnis Bažnyčios susipriešinimas su politika.
Abiejose šalyse gyvos kultūrinės krikščionybės tradicijos. Net tie, kurie neina į mišias, švenčia Kalėdas, margina kiaušinius ir nori, kad jų vaikai būtų „palaidoti su kunigu“.
Atrodo, kad tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje Bažnyčia vis labiau tampa „švenčių dekoracija“. Ar tai gerai, ar blogai – parodys laikas.
sb.punskas.pl
Kaip kiaušinių marginimas susijęs su krikščionybe?