Lenkija atidžiai stebi Lietuvos ketinimus Kapčiamiestyje įkurti karinį poligoną ir šiuos planus vertina pozityviai. Lenkijos karo ekspertai pabrėžia, kad tai ne tik Lietuvos nacionalinio saugumo, bet ir viso NATO rytinio flango stiprinimo dalis.
Pasak Lenkijos atsargos generolo Romano Polko, buvusio Lenkijos specialiųjų pajėgų GROM vado, Lietuva neturi operacinės gilumos, neturi kur trauktis. Todėl jos interesas – kuo stipresnis ir nuolatinis NATO buvimas šalyje.
Didžiausia kariuomenė Baltijos šalyse
Pagal aktyvių karių skaičių Lietuva šiuo metu turi didžiausią kariuomenę iš visų Baltijos valstybių – apie 23 tūkst. karių. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Vilnius smarkiai padidino išlaidas gynybai ir investavo į modernią ginkluotę. Tarp svarbiausių pirkinių – amerikietiškos raketinės artilerijos sistemos M142 HIMARS. Taip pat paskelbta apie planus suformuoti naują diviziją.
Svarbus žingsnis buvo ir Vokietijos Bundesvero dislokavimas Lietuvoje. Nuo 2024 m. rugsėjo vokiečių kariai čia yra nuolat, o iki 2027 m. jų skaičius turėtų pasiekti apie 5 tūkst.
Naujas poligonas prie Lenkijos sienos
Netoli Kapčiamiesčio, visai šalia Lenkijos ir Baltarusijos sienų, planuojama įrengti naują karinį poligoną. Šiuo metu vyksta konsultacijos su vietos gyventojais, o galutinį sprendimą pavasarį turėtų patvirtinti Lietuvos Seimas.
Planuojamas poligono plotas – apie 14,6 tūkst. hektarų. Vienu metu čia galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didelės tarptautinės pratybos vyktų maždaug penkis kartus per metus, o mažesni mokymai – beveik nuolat.
Lenkija šią iniciatyvą palaiko. Sausio 16 d. po susitikimo su Lietuvos kolega Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pareiškė, kad, esant poreikiui, lenkų inžineriniai daliniai galėtų prisidėti prie poligono statybos.
Reikšmė regionui
Tai ne vienintelė Lietuvos gynybinė investicija netoli Lenkijos sienos. Vyriausybė planuoja net dvigubai išplėsti Tauragės poligoną, esantį maždaug 25 km nuo Kaliningrado srities.
Lenkijos ekspertų teigimu, tokie objektai turi reikšmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.
– Dideli poligonai skatina sąjungininkus rinktis būtent šią vietą pratyboms. Tai stiprina bendradarbiavimą. Be to, kai kurios NATO šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai, beveik neturi erdvės didelio masto mokymams, – pažymi gen. Roman Polko.
Lenkijos žiniasklaida pabrėžia, kad Lietuvos žingsniai rodo, kad šalis rimtai vertina saugumo iššūkius ir siekia tapti vienu svarbiausių NATO atramos taškų Rytų Europoje.
sb, punskas.pl
Numatomas Kapčiamiesčio karinis poligonas ,kaip ir kiti poligonai,nėra ir nebūna gynybinio pobūdžio. Del minėto poligono reikalingumo aukščiausioji Lietuvos valdžia,ypač J.E.Prezidentas,nesugeba pateikti,deja, jokių tam argumentų.Apgailėtina ir tai,jog minėtas poligonas numatomas steigti 5 gamtos draustinių plotuose.
Esant labiausiai nestabiliausia NATO dalis, manau, kad šitas poligonas sustiprintu NATO sienas. Gal Lietuva ir neturi geriausios valdžios šiandien, bet susipriešint prieš ją ir buti prieš viską ką ji daro yra tiesiog durną. Dėl draustiniu klausimo teko pačiam vykti in Varėna kalbėtis su mokslininke, ji sako, kad ten gana ir reiktų palikti(dėl kurtinų tuoktuvių vietų), bet šiuo momentu pabradėje tiesiog yra perdaug užspausta, Pabradėje nyksta kitos svarbios rūšys, tad ji sutinka dėl poligono. Ir man būtų klausimas, kas svarbiau, ar gamtos saugumas ar Valstybės?