Kaip praneša Eurostatas, metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didesnė nei vidutiniška Europos Sąjungos šalyse. Ji siekė 7,2 proc. (birželį – 8,2 proc.) Lietuva pagal šį kriterijų užima aštuntą vietą Europos Sąjungoje. Didžiausia infliacija buvo Vengrijoje (17,5 proc.). Lenkija ir Slovakija užėmė Europos Sąjungoje priešpaskutinę vietą (abiejose šalyse – 10,3 proc.).
Visoje Europos Sąjungoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,1 proc., o euro zonoje – 5,3 proc.
Metinei infliacijai Lietuvoje daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų, mėsos ir jos produktų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, daržovių ir kt. produktų kainų sumažėjimas.
Kainų kritimas teigiamai veikia gyventojus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojama defliacija. Liepos mėnesį įprastai pinga maistas, daržovės, pomidorai, agurkai, grūdiniai, pieno produktai, vyksta įvairios akcijos, drabužių ir avalynės išpardavimas.
Manoma, kad rugpjūtį infliacija gali padidėti, nes brangs drabužiai, avalynė, maistas ir kiti produktai. Nėra ko tikėtis, kad toliau pigs kuras, degalai ir elektros energija. Nors kitą mėnesį defliacijos gali nebūti, tačiau metinė infliacija ir toliau mažės.
Reikia pastebėti, kad infliacija auga paslaugų sektoriuje. Maitinimo kainos yra 22 proc., o kelionių lėktuvu – 40 proc. didesnės nei prieš metus. Nepaisant didėjančių kainų šių paslaugų paklausa nemažėja, nes auga žmonių atlyginimai.
Šiomis paslaugomis naudojasi vidutines ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kurie gali sau leisti lankytis restoranuose ir keliauti.
Infliacijos kontekste ryškėja gyventojų pajamų skirtumai. Nemažą visuomenės dalį baimina kiekvienas kainų pokytis, nes atlyginimai, nors kyla, tačiau ne visiems vienodai.
Didėja viduriniosios klasės žmonių skaičius
Statistika rodo, kad atlyginimai Lietuvoje sparčiai auga, o viduriniosios klasės atstovų daugėja. Deja, gyventojų perkamoji galia, užuot augusi – mažėja.
Žmonių, kurie uždirba 5 tūkst. eurų popieriuje (daugiau nei 3 tūkst. į rankas), Lietuvoje šiemet padaugėjo triskart. Tokius atlyginimus gauna 82 tūkst. asmenų. Prieš metus tiek uždirbančių buvo 28,7 tūkst.
203 tūkst. asmenų uždirba 2001–3000 eurų (1241–1815 Eur į rankas), šimtai tūkstančių gauna daugiau nei 2000 eurų popieriuje.
Pasak Lietuvos ekonomisto Nerijaus Mačiulio, viduriniajai klasei Lietuvoje priklauso žmonės, kurie uždirba nuo 900 iki 2500 eurų atlyginimą į rankas. Tokių žmonių šalyje yra apie du trečdalius, tai yra apie 60 proc.
„Pirmiausia, tu turi turėti galimybę įsigyti pirmo būtinumo prekes ir paslaugas, – teigia Nerijus Mačiulis. – Galimybę bent savaitę atostogauti užsienyje, turėti santaupų, jog bent pusmetį galėtum gyventi be pajamų. Taip, Lietuvoje vidurinioji klasė egzistuoja, tačiau mes negalime sau dar tiek leisti, kiek gali turtingiausių pasaulio valstybių gyventojai. Tačiau mes galime leisti sau daug daugiau nei 90 procentų pasaulio gyventojų.“
Kita vertus, kaip pastebi Lietuvos ekonomistai, viduriniajai klasei priskiriama 900 eurų riba yra per žema, kad būtų užtikrinta vartojimo laisvė. Viduriniosios klasės atstovai mažiausiai turėtų uždirbti apie 1500 eurų į rankas.
sb, punskas.pl
