Abiejų tautų pasienio respublika (3 dalis)Iš ciklo: prof. Egidijaus Aleksandravičiaus įžvalgos
Egidijus Aleksandravičius – lietuvių istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, kalbėdamas apie pasienio gyventojus, pabrėžia, kad tai savotiška „abiejų tautų respublika“, kurioje susitinka skirtingos kalbos, papročiai ir istorinės patirtys. Čia gyvenantys žmonės gali jaustis priklausantys vienai valstybei politiškai, tačiau kultūriškai būti glaudžiai susiję su kita.
sb, punskas.pl
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Gerb. Profesorius E.Aleksandravičius pateikė vertinimus iš nuosaikaus liberalizmo atspirties taško. Išties pasakė ir daug vertingų ir teisingų įžvalgų. Vis dėlto kyla klausimas: kodėl Lietuva ir jos titulinė lietuvių tauta per ištisus šimtmečius labai daug prarado žemių ir tautiečių,- Krėvos unijos sudarymo laikmečiu etninių lietuvių Lietuvoje buvo panašus skaičius kaip ir tuometinėje Lenkijoje lenkų,o Lietuvos teritorija ženkliai didesnė negu Lenkijos ? Šiuomet Lenkijoje Sūduvos krašte ,tai yra etninėse lietuvių žemėse, lietuvių skaičius ženkliai sumažėjo ir vis mažėja dėl įkyrios polonizacijos veiksmų (lietuvių beliko Punsko,Seinų ir iš dalies Suvalkų apskrityje).Panaši padėtis yra ir nūdienos Gudijos krašte.Tad,pagrindinės lietuvių ženklaus praradimo priežastys,manau, yra : 1) lietuvių perteklinis žavėsys viskuo kas užsienietiška; 2) kai kurios Lietuvos kaimyninės šalys pasižymi kultūriniu ,ypač kalbiniu,agresyvimu ir siekia jėga užgrobti lietuviškas žemes.