Šiandien, gegužės 13 d., prasideda Poezijos pavasario renginiai. Jie, Marcelijaus Martinaičio iniciatyva, Suvalkų krašte yra organizuojami kasmet nuo 1987 m. Šių metų Poezijos festivalio paukštė nutupia Seinų kunigų seminarijos lietuviškoje menėje, kun. Simono Norkaus name, Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje bei Varšuvoje (Varšuvos universitete ir Lazienkų parke). Pristatome 2019 metų Poezijos pavasario svečius.
EUGENIJUS ALIŠANKA
Poetas, eseistas, vertėjas. Gimė 1960 m. tremtyje, Sibire. Nuo 1962 m. gyvena Vilniuje. Baigė Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. 1990–2000 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Kultūros ir meno institute; 1994–2002 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų direktoriumi, tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ direktoriumi. Nuo 1994 m. keletą kadencijų yra buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, nuo 1999 m. – Lietuvos PEN klubo narys. 1994–1998 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos primininko pavaduotojas. 1997–2003 m. buvo Baltijos rašytojų tarybos valdybos narys. 2003–2014 m. dirbo žurnalo „Vilnius“, leidžiamo anglų ir rusų kalbomis, vyriausiuoju redaktoriumi. Verčia ir publikuoja šiuolaikinę poeziją, tarp verstų autorių – Wisława Szymborska, Carolyn Forshé, Dannie Abse, John Freeman, Uroš Zupan, Katerina Anghelaki-Rooke, Jerome Rothenberg, Desmond Egan, Jacek Podsiadło, Marcin Świetlicki, Tomasz Różycki, Bernardine Evaristo, Harvey L. Hix, Michael Schmidt, Bohdan Zadura, Pascale Petit ir kiti. Taip pat jis yra išvertęs daug straipsnių kultūros ir filosofijos temomis (W. Chrostowski, H. Cox, T. K. Derry, G. K. Chesterton, I. Hassan, J.-F. Lyotard, F. Jameson, H. Kung, H. White, S. Sontag). Paties autoriaus eilėraščių išversta į daugiau nei dešimt užsienio kalbų, jis aktyviai dalyvauja literatūriniuose tarptautiniuose festivaliuose, renginiuose, projektuose.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1993 m. 2012 m. Poezijos pavasario laureatas.
nominalizmas
nėra miesto
yra vėjo veriamas vilnius
lietūs londone kiaurymės grozno languos
nėra šviesos
yra surūdiję kalvarijų žibintai priešrūkinės
lempos
magistralėj už kauno
yra žvaigždės yra lempa virš stalo yra gaisras
nėra vandens
yra baltijos laptevų airijos jūra
šaltinis kaukazo kalnuos
tirpstantis sniegas sausy
nėra manęs
yra mylimoji sūnus motina tėvas
yra mylintis neapkenčiantis verkiantis
šaukiantis
yra kaulai nagai plaukai
nėra sielos
tik noras nemirti
Literatūra ir menas 2000-03-03
BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS
Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas. Gimė 1973 m. Vilniuje. Redagavo žurnalą „Jaunimo gretos“, dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Bendradarbiavo su Vilniaus mokytojų namais rengiant literatūros skaitymus, buvo vienas „Literatūrinės sostinės žiemos“ festivalio organizatorių, almanacho sudarytojas. 2002 m. su Dariumi Pocevičiumi įkūrė svetainę tekstai.lt ir buvo vienas jos administratorių. Nuo 2010 m. dirba mėnraščio „Metai“ redakcijoje. Nuolat organizuoja literatūros skaitymus. Yra surengęs vizualiosios poezijos parodų. Fotografuoja, filmuoja kultūros renginius, kuria svetainę Tekstai TV. Jo kūryba publikuota almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, įtraukta į įvairias rinktines; išversta į anglų, latvių, rusų, lenkų, baltarusių, slovėnų, portugalų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1995 m.
kabo kabikas, tupi tupikas…
buti butike kabo kabikas
o prie butiko tupi tupikas
eina ėjikas, bėga bėgikas
pučia pūtikas, kuria kūrikas
stumia traukikas, traukia stūmikas
meta metikas, rieda ridikas,
ridikas – dykas, metikui – tikas
sėja sėjikas, kerta kirtikas
renka rinkikas, krauna krovikas
neša nešikas, veža vežikas,
mala malikas, kepa kepikas,
tepikas tepa, graužikas graužia
čiupikas čiumpa, čiupikas – špikas
kas gi nutiko? kas gi nutiko?
skutikas skuodžia, skundikas skundžia
kaukia skalikas, švilpia švilpikas
suriko mužikas, mužikas mikas
kad iš butiko dingo kabikas
nėra kabiko – nebus ir skatiko
lupo lupikas, būrė būrikas
barė barikas kaip baravykas
argi nešikas buvo plėšikas?
negi pūtikas sukčius prašmikęs?
ogi tupikas kabiką nušiko!
taigi tupikas tupnojo tūpavo
tupčiom tupčialiojo kol nutūpėjo
kurgi tupikas tupčius tūputis?
kur tas tupinčius, tupeklis, tupica?
tupikas kabiką, bėgikas ėjiką
užkūrė patraukė ridiką už dyką
sėjikas kirto, krovikas vežė
kepikas malė, tepikas graužė
špiką čiupiką, piką tupiką
lupikas skundė, skalikas skuodė
mužikas kalė, žliumbė ir nyko
mikas ne mikas, pyko nepyko
kad iš butiko dingo kabikas
o be kabiko plikas paliko
senas mužikas, mužikas mikas
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2016 Nr. 2 (vasaris)
DAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ
Poetė, dailininkė, žurnalistė. Gimė 1967 m. Mokėsi Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume. Vėliau studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Dirbo dailininke Maironio lietuvių literatūros muziejuje, korespondente „Klaipėdos“ dienraštyje, „Vilniaus dienos“, „Kauno dienos“ dienraščių „Šeimos“, „Draugų“ prieduose. Debiutavo 2002 metais eilėraščių knyga „Natiurmortas su gudobelės šaka“, už kurią jai paskirta Z. Gėlės premija. D. Molytės-Lukauskienės eilėraščiai išversti į lenkų, rusų, baltarusių kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
***
vienoje pusėje – miškas ir jūra ir
šūkčiojanti gatvė
įvairiais garsais besiplūstantis
ankstyvas ir vėlyvas laikas
vingiuojančios miesto arterijos
pripildytos amžino skubėjimo
prakiurusi mano burna šaukia
tekančios saulės pusėn kur
raudonų plytų namai užstoja dieną
kur šešėliai ir šviesos gelžbetoninėje
ritmikoje išdėlioja kasdienybę
Parengė sb, punskas.pl
