Jurgita Stankauskaitė. Tarp klavišų

0

Rankų pirštai spaudė aptrintus klavišus. Matinė juoda tapo blizgia juoda. Delnų raumenys net nepavargo. Brovėsi į kitą pasaulį. Priešingai nei jų draugai kitapus bangų. Vienas ieškojo atsakymų į klausimus, o kitas juos rasdavo savo žiūros taške. Be įrodymų, analizės, teorijos. Iš lempos. Ramanauskas žinotų, ką jam atsakyti. Nereikėtų nei trigubo storio akinių. Kvailys šviečia net ir tamsoje.

Ir taip toliau ir panašiai. Taškas. Laikas leistis į kelionę. Gerai, kad lagaminų krauti nereikia. Net dantų šepetėlis lieka toje pačioje vonios spintelėje. Susirandi kelionę ir skrendi. Skrendi tarp sunarpliotų tinklų, žvalgais ir klausaisi mėgstamiausios muzikos. Stop. Reikia atsigerti kavos. Nueini į virtuvę, užsikaiti viralo ir vėl gali tęsti kelionę. Bastaisi po piliakalnius. Laikas susivienyti. Rytoj pirmoji rudens diena. Prasidės šaltos dienos. O šaltyje žmogus irzlus. Kirsk medį, kol jaunas, nes taikos teks ieškoti po metų.

Kelionė buvo labai trumpa, nors realiai laikrodis rodė šešioliktą valandą. Pakilo į orą apie pietus. Nieko sau skrydis. Geležinės gervės klyksmas privertė sėstis ant žemės. Nemaloni garuojančios žolės drėgmė sujaukė protą. Klavišai sumaišė vakarykštį saulėlydį su šiandieniniu. Nėra ko pykti. Susiraukšlėjusios akys toliau gyvens savo gyvenimą, nors ir kaip jos norėtų pasauliui įrodyti savo tiesą, ilgametę patirtį ir atverti didžiausias pasaulio paslaptis. Kurių nėra. Nebuvo. Ir nebus. Tik čia.

Priešingoje pusėje laidai pašoko tango ir susipainiojo. Eikit balos degyt. Gera nuojauta – netikėk paklydusio katino lojimu. Nėra prasmės tikėti viskuo, kas grožiu Pliska. Kartais protingiau nueiti pas Varną, nei krūpčioti tarp savų. Būtent. Nustokim krūpčiot ir vaidint šventus. Už žuvies vaidmenį Petras neatvers vartų.

Daryk, ką nori. Klavišus valdo visokio plauko aferistai. Nesileisi į intrigą, nieko neatsitiks. Bet kaip atsispirti vilionėms? Jie tik ir laukia pirštų paspaudimo. Nieko nebus. Peržengtos visos ribos. Šiandienai užteks. Reikia lipt iš šito durnių laivo. Pelytė mirksi. Energija silpsta. Tinklas užlenktas. Prireiks kelių valandų pirštams atvėsinti. Gerai, kad jau vakaras. Drėkstančių voratinklių laikotarpis. Bent tarp jų saugu. Nereikia nagų kišti ten, kur tikrai nereikia.

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisArtėja Rudens literatūriniai skaitymai 2019
Kitas straipsnisDr. Petras Zimnickas apie sveiką mitybą

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia