Sigitas Birgelis, punskas.pl
Su lenkų rašytoja ir keliautoja Katarzyna Węglicka tęsiame pažintinę kelionę po Lietuvą. Vykstame į Kudirkos Naumiestį – vieną įdomiausių Sūduvos pasienio miestelių, kurio istorija neatsiejama nuo Lietuvos tautinio atgimimo.
Ši kelionės stotelė ypatinga Punsko, Seinų ir Suvalkų krašto žmonėms.
Šiemet minime Seinų kunigų seminarijos 200 metų jubiliejų. Būtent šioje seminarijoje 1877–1879 metais mokėsi Vincas Kudirka – būsimasis Lietuvos himno autorius, tautinio atgimimo veikėjas ir laikraščio „Varpas“ leidėjas. Nors seminarijos nebaigė, Seinai tapo svarbia jo gyvenimo ir dvasinio brendimo stotele.
Kudirkos Naumiestis – paskutinė Vinco Kudirkos gyvenamoji vieta. Čia jis, sunkiai sirgdamas, redagavo „Varpą“, parašė „Tautišką giesmę“ ir kartu su savo gyvenimo drauge Valerija Kraševska praleido paskutinius gyvenimo metus. Šiame pasienio miestelyje iki šiol juntama jo dvasia – nuo Varpo aikštės ir muziejaus iki kuklaus kapo miesto kapinėse.
Sukeldami dulkių debesis, riedame vingiuotais Sūduvos vieškeliais. Nuotaiką praskaidrina mintis, kad netrukus galėsime pasivaikščioti Kudirkos Naumiesčio gatvėmis ir atrasti miestą, kuriame susipina Lietuvos valstybingumo istorija, knygnešių keliai, pasienio kasdienybė ir vieno iškiliausių lietuvių tautos žmonių gyvenimo pėdsakai.
Vos įvažiavus į miestelį tampa aišku, kad tai neeilinė vieta. Įsikūręs vaizdingoje Šešupės ir Širvintos santakoje, vos keli kilometrai nuo dabartinės Lietuvos ir Rusijos sienos, Kudirkos Naumiestis išsaugojo daugybę praeities ženklų. Kadaise jis buvo vienas svarbiausių Sūduvos miestų, o istorikai šiandien primena, jog dabartinis miestelis tėra šešėlis to, koks jis buvo XIX amžiuje.
Pradedame pažintį Varpo aikštėje, kur lankytojus pasitinka skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas Vincui Kudirkai. Šioje vietoje prisimeni žmogų, parašiusį „Tautišką giesmę“, redagavusį „Varpą“ ir savo darbais žadinusį tautinę savimonę.
Vaikščiodami miestelio gatvėmis, sustojame prie paminklinio akmens, žyminčio paskutinę Vinco Kudirkos gyvenamąją vietą, apžiūrime senąją pradžios mokyklą, šiandien veikiančią kaip Vinco Kudirkos gimnazija. Kiekviena stotelė atverčia vis kitą Lietuvos istorijos puslapį.
Nemažą įspūdį palieka senasis Širvintos tiltas. Pastatytas 1882 metais, šiandien jis niekur nebeveda – kitapus upės prasideda Rusijos Federacijos teritorija. Kadaise tiltu buvo galima pasiekti Rytų Prūsijos miestą Širvintą, kuris Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo visiškai sunaikintas ir niekada neatgimė. Šis tiltas tapo nebyliu istorijos liudininku, primenančiu, kaip politinės sienos pakeičia miestų ir žmonių likimus.
Toliau keliaujame palei Širvintos upę, kur atsiveria pasienio panorama. Ši vieta ne vieną šimtmetį buvo prekybos ir knygnešių kelias. Spaudos draudimo metais per šias apylinkes buvo gabenama lietuviška spauda iš Mažosios Lietuvos. Neatsitiktinai miestelyje įrengtas Knygnešių skverelis primena žmonėms tuos, kurie, rizikuodami laisve ir gyvybe, saugojo lietuvišką žodį.
Ne mažiau įdomi ir paties miesto istorija. Dabartinio Kudirkos Naumiesčio vietoje XVI amžiuje buvo Duliebaičių kaimas. XVII amžiuje karaliaus Vladislovo IV garbei miestui suteiktas Vladislavovo vardas ir Magdeburgo teisės. Vis dėlto žmonės daug dažniau jį vadino tiesiog Naumiesčiu – naujuoju miestu. Tik 1934 metais, pagerbiant Vincą Kudirką, miestui suteiktas dabartinis pavadinimas.
Norime užsukti į Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią – vieną gražiausių barokinių Sūduvos šventovių. Deja, randame ją uždarytą. Greta šventovės stovi buvusio basųjų karmelitų vienuolyno pastatai, primenantys laikus, kai miestas buvo svarbus religinis ir kultūrinis centras.
Toliau mūsų kelias veda prie Vinco Kudirkos tilto per Šešupę. Manoma, kad būtent šis tiltas įkvėpė rašytoją sukurti satyrą „Lietuvos tilto atsiminimai“. Nuo jo atsiveria plati upės panorama, leidžianti įsivaizduoti, kokią svarbą ši vieta turėjo prekybai ir ryšiams su Mažąja Lietuva.
Aplankome ir neįprastą Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblį. Savamokslio kūrėjo darbai išsiskiria originalumu bei nuoširdumu, o jų istorija neatsiejama nuo vietos žmonių kūrybinės dvasios.
Ypatinga kelionės akimirka – Vinco Kudirkos kapas miesto (Meištų) kapinėse. Čia ilsisi žmogus (1858–1899), kurio gyvenimas truko vos keturiasdešimt vienerius metus, tačiau jo darbai tapo vienu svarbiausių modernios Lietuvos valstybės pamatų. Čia jis atgulė 1899 m. lapkričio 16 d.
Ant kapo 1902 m. pastatytas paminklas – granitinis akmuo, vaizduojantis nulaužtą ąžuolą, kuriame iškalti „Tautiškos giesmės“ žodžiai. Sustojame minutei parymoti. Tokiose vietose istorija tampa ne vien vadovėlio tekstu, bet ir gyvu išgyvenimu.
Užsukame ir prie Vytauto Didžiojo paminklo, pastatyto 1930 m., minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio 500-ąsias mirties metines. Jo autorius vienas žymiausių Lietuvos tarpukario skulptorių Vincas Grybas, o meninę visumą papildė kiti garsūs kūrėjai: bareljefą – Petras Rimša, Vyčio skulptūrą – Juozas Zikaras. Kaip ir daugelis nepriklausomos Lietuvos simbolių, sovietmečiu (1967 m.) paminklas buvo nugriautas, o 1990 m. atstatytas vėl tapo svarbiu miestelio ženklu.
Viešint šiame miestelyje verta užsukti į Vinco Kudirkos muziejų, įkurtą būtent toje vietoje, kur rašytojas praleido paskutinius gyvenimo metus. Čia saugomi eksponatai pasakoja ne tik apie Lietuvos himno autoriaus gyvenimą bei kūrybą, bet ir atskleidžia XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo epochą, „Varpo“ leidybos bei knygnešystės istoriją. (Muziejus lankytojų laukia antradieniais–šeštadieniais 10.00–17.00 val., sekmadieniais 10.00–15.00 val., išskyrus tuos mėnesio sekmadienius, kai nedirbama).
Šiandien Kudirkos Naumiestis gyvena ramų pasienio miestelio gyvenimą. Tačiau vaikštant jo gatvėmis, nesunku pajusti, kad kiekvienas kampelis mena didelę istoriją – nuo Magdeburgo teisių ir senųjų prekybos kelių iki knygnešių žygių, Vinco Kudirkos veiklos bei valstybės sienų dramų.
Paliekame Kudirkos Naumiestį įsitikinę, kad tai viena iš tų vietų, kurias verta aplankyti ne vien dėl architektūros ar muziejų. Čia galima pajusti gyvą Lietuvos istorijos pulsą, kuris tebesklinda nuo Šešupės ir Širvintos santakos.
Sigito Birgelio nuotr.
